Lithuanian Social Research Centre
   
 
LT EN
HOME CONTACTS
Home Contact
 
   
     
 
Projects

DEMOKRATIJOS BŪKLĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS: LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS IR SOCIALINĖ PRAKTIKA (2017-2018).

Projekto vadovė – dr. Alina Žvinklienė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“, projekto Nr. GER-012/2017.

Projekte tiriamas vienas iš demokratijos kokybės rodiklių – lygių galimybių užtikrinimo mechanizmas. Projekte analizuojamos socialinės nuostatos diskriminacijos atžvilgiu, Lietuvos gyventojų socialinis aktyvumas siekiant atstatyti pažeistas lygių galimybių teises bei veiksniai, lemiantys gyventojų elgesį, tiesiogiai susidūrus su diskriminacija dėl lyties, amžiaus, tautybės, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.


VIENI GYVENANTYS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖS: TENDENCIJOS, PROFILIAI IR IŠŠŪKIAI KARTŲ INTEGRACIJAI (2017-2018).

Projekto vadovė – dr. Sarmitė Mikulionienė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“, projekto Nr. GER-001/2017.

Tyrimo projektu siekiama atskleisti Lietuvos vienų gyvenančių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) asmenų grupės demografinės tendencijas, jų socialinės įtraukties lygį, kasdienio gyvenimo praktikas, jų gyvenimo kelyje iškylančias rizikas tapti socialiai atskirtiems, izoliuotiems ir vienišiems. Tai daugiadisciplininis tyrimas (integruojantis demografijos, sociologijos, socialinės gerontologijos ir socialinės politikos žinias ir metodologines prieigas), turintis dvejopą paskirtį: sukurti naujų mokslinių žinių apie vienus gyvenančius 60 m. ir vyresnius asmenis Lietuvoje ir siūlyti moksliškai pagrįstus viešosios politikos sprendimus, mažinančius jų socialinę atskirtį.


SUBJEKTYVUS SAUGUMAS KINTANČIAME GEOPOLITINIAME KONTEKSTE: YPATUMAI, FORMUOJANTYS VEIKSNIAI IR INDIVIDŲ KURIAMOS STRATEGIJOS (2015-2017).

Projekto vadovė – dr. Diana Janušauskienė.
Projekto partneris: Socialinių inovacijų institutas.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“, projekto Nr. GER-004/2015.

Projekte tiriami Lietuvos gyventojų subjektyvaus saugumo supratimo ypatumai ir jį lemiantys veiksniai; gerbūvio sritys, kurias paveikia suvokiamos geopolitinės grėsmės; kuriamų ateities strategijų, reaguojant į iš geopolitinės situacijos kylančias grėsmes, tipai ir ypatumai. Taip pat tiriamas grėsmės konstravimas žiniasklaidoje, kuri yra vienas iš pagrindinių žinių apie galimas grėsmes ir jų implikacijas šaltinis.


Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu (2014 – 2015).

Projekto vadovas – doc. dr. (HP) V.Gaidys.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Projekto tikslas – aktualizuoti ir išsaugoti 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Mokslų Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto tyrimų duomenis, deponuojant sutvarkytus tyrimų rinkinius LiDA archyve ir juos publikuojant. Įgyvendinant šį tikslą numatoma: aprašyti ir įvertinti tuo laikotarpiu atliktų reprezentatyvių gyventojų apklausų metodologiją ir metodiką, siekiant adekvačiai analizuoti ir interpretuoti to meto duomenis, sutvarkyti to laikotarpio duomenų bylas tolesniam deponavimui Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve, tuo būdu išsaugojant duomenis ateičiai, supažindinti Lietuvos mokslinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę su tuo metu atliktų tyrimų visuma; pristatyti rezultatus, kurie dar nebuvo publikuoti arba buvo paskelbti fragmentiškai.

Uždaviniai:

  • Aprašyti ir įvertinti tuo laikotarpiu atliktų reprezentatyvių gyventojų apklausų metodologiją ir metodiką, siekiant adekvačiai analizuoti ir interpretuoti to meto duomenis (atrankos modelio reprezentatyvumo lygmuo, atitikimas surašymo duomenims, klausimų-atsakymų formuluočių validumas, respondentų atsakymų nuoširdumo laipsnis, interviuotojų įtaka, instrumentarijaus adekvatumas tyrimų problemoms).
  • Sutvarkyti to laikotarpio duomenų bylas tolesniam deponavimui Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve, tuo būdu išsaugojant duomenis ateičiai.
  • Supažindinti Lietuvos mokslinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę su tuo metu atliktų tyrimų visuma; pristatyti rezultatus, kurie dar nebuvo publikuoti arba buvo paskelbti fragmentiškai.
  • Įvertinti visuomenės nuomonės apklausų reikšmę ir funkcijas visuomenės gyvenimo lūžio periodu, visuomenės nuomonės kaip instituto santykius su valdžios struktūromis, žiniasklaida ir gyventojais.


Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė (2013-2015).

Projekto vadovė – dr. A.Novelskaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Projektas yra nuosekli 2010-2011 m. vykdyto projekto „Mokslinių tyrimų etika Lietuvoje: būklės analizė" (MIP-37/2010), kuriame buvo identifikuotos esminės mokslinių tyrimų etikos Lietuvoje problemos, seka siekiant gilintis į Lietuvos mokslo bendruomenės laikomas problematiškiausiomis mokslinių tyrimų etikos sritis: akademinės (mokslinės) autorystės (ir tiesiogiai susijusią - plagijavimo) problematiką. Šiuo projektu siekiama atlikti giluminę pastarojo tiesiogiai mokslinio darbo nuosavybę ir atsakomybę už jį bei, atitinkamai sekančius formalius ir neformalius įvertinimus ir pripažinimus, nusakančių reiškinių analizę numatant galimas akademinės etikos būklės Lietuvoje gerinimo priemones. Projektas vykdomas 3 etapais atliekant konceptualinę analizę bei empirinius kokybinius ir kiekybinius tyrimus.

Įvairūs akademinės (mokslinės) autorystės aspektai užsienio šalyse yra nagrinėjame gana senai įvardijant aktualiausius probleminius aspektus ir siūlant naujus bei vertinant esamus jų sprendimus. Tuo tarpu Lietuvoje akademinės (mokslinės) autorystės problematikos klausimais dar tik pradedama diskutuoti pavienių autorių darbuose, atskirų tyrėjų grupių susibūrimuose, rečiau - mokslo institucijų lygmenyje. Numatoma, kad projekto rezultatai ne tik reikšmingai prisidės prie diskusijų įvedant sisteminį empirinį požiūrį, bet ir atskleis naujus reiškinio aspektus bei pateiks empiriškai pagrįstus sprendimus.

Fundamentaliąja, sociologijos mokslo plėtros prasme, tikimasi, specifinį socialinį reiškinį Lietuvos moksle nušviečiantys projekto rezultatai reikšmingai prisidės prie mokslo sociologijos ir profesijų sociologijos teorijos konstravimo; projekto rezultatai bus įdomūs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Taikomąja prasme, projekto rezultatai bus naudingi pirmiausiai tiesiogiai suinteresuotoms institucijoms: mokslo ir studijų institucijoms, mokslinių žurnalų redakcijoms ir pan.

Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (2012-2014).

Projekto vadovas - V.Čiubrinskas (VDU).
Projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas (V.Čiubrinskas, J.Kuznecovienė), Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos institutas (vad. M.Taljūnaitė, L.Labanauskas) ir Lietuvos istorijos institutas (vad. D.Daukšas).
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Projekto tikslas - išsamiai ištirti ir įvertinti globalizacijos procesų (transnacionalizmo) poveikį jaunų Lietuvos piliečių/lietuvių kilmės asmenų valstybinio ir tautinio tapatumo kaitos procesams ir naujų jų formų atsiradimui. Projekte sprendžiama kaip globalizacija lemia jaunimo, gimusio 1980-1990 m., tapatumų homogenizaciją ar fragmentaciją. Daroma prielaida, kad valstybė, patirdama transnacionalizmo iššūkius, išlieka svarbiu jaunų piliečių ir/arba lietuvių kilmės asmenų identiteto resursu. Siekiama nustatyti šių asmenų skirtingus tapatumo darybos būdus priklausomai nuo globalumo - lokalumo kontekstų.

Projekte nagrinėjamos globalizacijos proceso paliestų jaunų žmonių (gim. 1980-1990) patirtys, bet nesiekiama atlikti formalios valstybės vykdomos politikos analizės. Tyrimu keliamas probleminis klausimas: kaip šie žmonės patiria ar nepatiria etninio ir nacionalinio identitetų transformacijas ir jų fragmentacijas? Koks yra kilmės, gyvenamosios vietos, santykio su valstybe (- ėmis), istorija, kalba, tradicijomis ir kt. vaidmuo jų tautinio identiteto raiškai; kaip tam tikros grupės jaunimas konstruoja savo tautinį identitetą santykyje su globalizacijos procesais. Projektas inovatyvus tuo, kad jame tiriama trijų 1980-1990 metais gimusio jaunimo grupių: (1) ne mažiau kaip 6 metus gyvenančių svetur; (2) atvykėlių į LR iš buv. Sovietų Sąjungos ainių (antros kartos rusakalbių) ir (3) specifinėse (istorinio ir esamo paribio) vietovėse gyvenančių vietinių jaunų žmonių, valstybinio ir tautinio tapatumo formų daryba ir raiška, jų sąsajos su socialinio mobilumo aspektais. Tam konstruojamos trys empirinio tyrimo ašys: naujieji emigrantai (Čikagoje ir Londone), lokalios bendruomenės (Lietuvos lenkai Šalčininkuose ir Lenkijos lietuviai Punske) bei Visagine ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai.

VILNIEČIŲ KULTŪRINIS TAPATUMAS IR JO RAIDA, ATKŪRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ (2012-2014).

Projekto vadovas – prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Tyrimo tikslas - ištirti vyraujančias vilniečių kultūrinio tapatumo formas ir lyginamosios analizės būdu nustatyti jų kultūrinio tapatumo raidą per pastaruosius dvidešimt metų diskurso apie jį kontekste.

Tyrimo uždaviniai:

  • Parengti vilniečių kultūrinio tapatumo formų ir raidos tyrimo koncepciją. Tyrimo koncepcija apims fundamentines vilniečių kultūrinio tapatumo ir jo raidos prielaidas, formas, pritaikant konkrečias kultūrinio tapatumo teorijas ir tyrimo metodus.
  • Ištirti vilniečių savivokos ypatumus ir jų įtaką kultūrinio tapatumo raidai. Bus siekiama išanalizuoti vilniečio sampratą, nustatant ką jie mano apie save, kaip dalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, su kokiomis kultūrinėmis vertybėmis jie tapatinasi.
  • Nustatyti erdvinio vilniečių kultūrinio tapatumo bruožus. Bus tiriama, kaip keitėsi tapatinimasis su Vilniaus miesto erdvėmis, kaip sąlyčiai su vietove, potyriai konkrečioje miesto erdvėje kuria jos simbolinę galią.
  • Išanalizuoti vilniečių kultūrinį tapatumą viešajame diskurse. Vilniečių kultūrinis tapatumas viešajame diskurse bus tiriamas kompleksiškai, pagal konkrečias analitines strategijas, siekiant nustatyti diskurso pokyčius.
  • Nustatyti medijų vietą ir reikšmę, formuojant vilniečių kultūrinį tapatumą. Bus tiriama, kokios medijos labiausiai prisideda formuojant vilniečių kultūrinį tapatumą, kaip keitėsi vilniečių prioritetai medijų atžvilgiu.
  • Ištirti etninės kultūros poveikį vilniečių kultūriniam tapatumui, jo raidai. Bus analizuojami vilniečių tapatinimosi su dainuojamąja kultūra dinamika, požiūriai į įvairias tradicinės kultūros apraiškas, jų svarbą kultūrinio tapatumo raidai.
  • Nustatyti simbolinių, religinių bei laisvės memų įtaką vilniečių kultūriniam tapatumui, jo raidai. Bus tiriama, kaip keitėsi Vilniaus simboliams teikiami prioritetai, kuriuos vilniečių įsisąmonintus simbolius, religingumo objektus galima priskirti kultūrinėms memoms, kaip kito tapatinimosi su laisvos Lietuvos kultūra pobūdis.

Būsto politika Lietuvoje: raida, problemos ir pilietinės iniciatyvos (2012-2013).

Projekto vadovė – doc. dr. J.Aidukaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Šio projekto tikslas ištirti būsto politikos raidą Lietuvoje bei pilietinės visuomenės iniciatyvas susijusias su būsto politika ir miesto modernizacija.

Projektas siekia prisidėti prie Lietuvoje mažai tyrinėto reiškinio: būsto politikos raidos.

Būsto politikos analizė sulaukia išskirtinio dėmesio užsienio mokslinėje literatūroje. Tačiau Lietuvoje būstas, nors yra ypač reikšminga žmogaus gerbūvio dalis, mažai tiriamas, ypač iš sociologinės, viešojo administravimo, socialinės politikos pusės. Lietuvoje analizuoti būsto politiką bei piliečių iniciatyvas susijusias su būsto priežiūra, eksplotacija bei darnia miesto plėtra yra ypač reikšminga dėl didelių problemų masto: problemos susijusios su būsto renovacija, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės patirties stoka administruojant būsto sektorių, problemos susijusios su daugiabučių namų priežiūra bei eksplotacija, privataus kapitalo interesų viršenybė prieš gyventojų interesus, sprendžiant darnios miesto plėtros, gamtosaugines bei privatizavimo problemas mieste.

Projektas tirs tokias būsto politikos priemones, kurios yra mažiau analizuotos Lietuvoje: bendruomenių ir bendrijų kūrimąsi, veiklą ir problemas susijusias būsto eksplotacija ir infrastruktūros plėtra; parama būsto renovacijai ir eksploatacijai; saugios kaimynystės ir socialinio kapitalo didinimas bendruomenių pagalba miestuose; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė administruojant būsto sektorių bei sprendžiant gamtosaugines problemas mieste.

Tyrimas suteiks reikšmingų teorinių bei praktinių žinių leidžiančių suprasti pilietinės visuomenės mieste suaktyvėjimo priežastis, prisidės prie socialinio dialogo bei socialinės sanglaudos stiprinimo, kurie yra akcentuojami Europos Sąjungos strategijoje 2020, suteiks reikšmingų žinių padedančių tinkamai administruoti ir modernizuoti būsto sektorių Lietuvos miestuose.

Demokratizacijos procesų Lietuvoje reprezentacijos individualioje sąmonėje (2012-2013).

Projekto vadovas – V.Gaidys.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Projekto tikslas: kompleksinio tyrimo būdu ištirti demokratizacijos procesų būklę ir raišką Lietuvoje per jų reprezentacijas individualioje sąmonėje.

Projektą įgyvendinant bus atliekama:
a) Demokratizacijos procesų teorinė analizė, atliktų mokslinių demokratizacijos tyrimų apžvalga;
b) Remiantis demokratizacijos teorijų ir tyrimų analize, bus parengta empirinio tyrimo metodologija;
c) Nustatytų teorinių ir metodologinių principų pagrindu, bus atlikta Lietuvos socialinės, kultūrinės raidos ypatumų empirinė analizė.

Inovacinių tinklų Lietuvoje integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę analizė (2011-2013).

Projekto vadovas – M.Gelbūda.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Projektas skirtas atlikti inovacijų tinklų Lietuvoje ir jų integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę analizę, siekiant prisidėti prie greitesnės Lietuvos pažangos naujovių (inovacijų) kūrime ir diegime.

Projekto metu bus išanalizuoti veiksniai, darantys įtaką socialinei inovacijų aplinkai Lietuvoje, socialinių tinklų praktika šalyje ir už jos ribų, bei inovacinių tinklų vystymosi Lietuvoje ir jų integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę raida.

Gydytojo profesijos pasirinkimo motyvacija ir karjeros projektavimas Lietuvos darbo rinkoje (2011-2012).

Projekto vadovė – M.Taljūnaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Projektas siekia atskleisti gydytojų profesijos pasirinkimo ir karjeros „kelių“ dinamiką. Projekto tikslas - sumažinti tokių reiškinių kaip prieštaravimai tarp išsilavinimo, padėties darbo rinkoje ir profesijos prestižo bei gydytojų emigracija, grėsmę nacionalinei valstybei, parengiant strateginius sprendimus bei numatant uždavinius ir rekomendacijas jų įgyvendinimui, kurie padėtų sušvelninti Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje vykstantį žmogiškųjų (intelektinių) išteklių socialinį ir geografinį persiskirstymą. Projekto tikslas atitinka nacionalinėje mokslo programoje „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ numatytus šalies demografinės raidos (migracijos tendencijų ir pasekmių) bei šalies žmogiškųjų išteklių, darbo rinkos politikos ir užimtumo tyrimus.

Įgyvendinus projektą statistinės analizės ir kokybinio tyrimo pagrindu bus suformuluoti strateginiais migracijos ir darbo rinkos politikos sprendimai dėl apsirūpinimo strateginiais žmogiškaisiais ištekliais Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje bei numatyti uždaviniai ir rekomendacijos jų įgyvendinimui. Projekto metu bus gauta ir paskelbta naujų duomenų ir sukurta patikimesnių orientyrų – moksliniais tyrimais pagrįstų rekomendacijų darbo rinkos ir migracijos bei socialinės politikos srityje, sukaupta žinių apie Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų (gydytojų) karjerą, jos pasirinkimo motyvus, projektavimą, migraciją ir profesijos prestižą; Remiantis tyrimu galės būti išsamiau įvertintas sveikatos priežiūros darbo rinkos ir užimtumo reguliavimo priemonių efektyvumas, tinkamumas ir dermė su ūkio poreikiais. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami tobulinant ir formuojant darbo rinkos ir migracijos politiką, rengiant rekomendacijas darbdaviams, Lietuvos darbo biržai, švietimo ir mokslo institucijoms, apskričių administracijoms ir savivaldybėms.

Gerovės valstybės raida Lietuvoje: ištakos, būdingiausi bruožai ir pagrindiniai veiksniai (2010-2011).

Projekto vadovė – J.Aidukaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Projekto tikslas – ištirti veiksnius, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, ištirti esamos gerovės valstybės ištakas ir išryškinti jai būdingus bruožus. Plačiąja prasme, projektas siekia prisidėti prie tarptautinių ir nacionalinių mokslinių debatų apie gerovės valstybės vaidmenį ir reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvos gerovės valstybės raida bus analizuojama pasaulyje ir ES vykstančių pokyčių įtakoje. Gerovės valstybė šiame tyrime suvokiama kaip multidimensinis/nevienalytis fenomenas, įtakojamas eilės veiksnių ir tuo pačiu taip pat formuojantis tuos veiksnius. Projektas sutelks dėmesį į pagrindinius gerovės valstybės raidą suponuojančius veiksnius: istorinis inertiškumas (ankstesnių socialinės politikos institutų analizė bei įtaka), elito (politinio, ekonominio ir administracinio) vaidmuo formuojant socialinę politiką, globalizacijos ir Europos integracijos įtaka, nepamirštant ir politinio bei ekonominio šalies konteksto. Pirmą kartą Lietuvos gerovės valstybės raida bus tiriama išsamiai (apimant visas pagrindines socialinio draudimo rūšis), visapusiškai (tiriami tiek ekspertų, tiek ir ekonominių, istorinių ir globalių veiksnių įtaka) ir sistemingai (sekant pokyčius laike ir identifikuojant jų priežastis). Ši studija bus pagrįsta ne vien tik statistinių duomenų analize, bet ir patikimais kokybiniais duomenimis. Pirmą kartą Lietuvoje bus apklaustas socialinės politikos raidą įtakojęs politinis, ekonominis ir administracinis elitas, duomenys bus klasifikuojami, saugomi ir sudarys pagrindą ateinantiems, jau palyginamiesiems, tyrimams gerovės valstybės srityje.

Mokslinių tyrimų etika Lietuvoje: būklės analizė (2010–2011).

Projekto vadovė – A.Novelskaitė.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo fondas.

Mokslinio pažinimo lygmenyje, projekto "Mokslinių tyrimų etika Lietuvoje: būklės analizė" paskirtis siejama su moksliškai patikimų žinių apie specifinį ir Lietuvoje mažai tyrinėtą reiškinį – mokslinių tyrimų etiką – sugeneravimu; mokslinių žinių praktinio taikymo lygmenyje, projektas skirtas prisidėti prie mokslo politikos ir, tuo pačiu, mokslinės kultūros plėtojimo Lietuvoje. Be to, projektas turi tiesioginę sąsają su abiem esminiais 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2.4.3. Prioriteto "Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" tikslais. Esminis projekto tikslas yra žvalgomojo-analitinio pobūdžio siekis empiriškai ištirti esamą situaciją Lietuvos mokslo bendruomenėje mokslinių tyrimų etikos aspektu fokusuojantis į (a) mokslinių tyrimų etikos reguliavimą nacionaliniame lygmenyje Lietuvoje ir šios srities politikos atitikimą Europos Sąjungoje keliamiems reikalavimams (sąlyginai – makro lygmuo); (b) mokslinių tyrimų etikos reguliavimą organizaciniame lygmenyje ir šios srities dokumentacijos sinchronizacija su nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens dokumentacija (sąlyginai – makro ir mezo lygmenų integracija); (c) Lietuvos mokslo bendruomenėje vyraujančių požiūrių į mokslinių tyrimų etiką ypatumus Europos Sąjungos, nacionalinio ir organizacinio reguliavimo kontekste (sąlyginai – makro, mezo ir mikro lygmenų integracija).

Atitinkamai, suvokiant, kad terminas "mokslinių tyrimų etika" apima du, nors ir tarpusavyje susijusius, tačiau atskiro dėmesio reikalaujančius elementus (t.y. moksliniai tyrimai su žmonėmis ir elgsena vykdant mokslinius tyrimus), projekte keliami keturi uždaviniai, kurie sprendžiami atliekant kokybinę ir kiekybinę europinių bei nacionalinių teisinių ir organizacijų vidaus dokumentų analizę, anketinę Lietuvos mokslo bendruomenės apklausą bei seriją ekspertinių interviu su Lietuvos mokslo (ir studijų) institucijų padalinių, atsakingų už mokslinių tyrimų etiką, darbuotojomis ir darbuotojais. Įvertinant tai, kad šis projektas – tai pirmasis mėginimas analizuoti mokslinių tyrimų etiką kaip visose mokslo srityse (nors, tikėtina, skirtingose mokslinio tyrimo fazėse skirtingu lygmeniu) aktualų reiškinį, papildomas (ir visas planuojamas veiklas apimantis) šio projekto uždavinys mokslo žinių kaupimo ir socialinio pažinimo prasme yra sukaupti bazinę empirinę informaciją tolimesnėms giluminėms ir labiau specifikuotoms bei tarptautiniu mastu palyginamoms čia analizuojamo reiškinio studijoms. Praktinio mokslo žinių taikymo ir panaudojimo bei, kartu, Lietuvos mokslo politikos tobulinimo ir bendruomenės kultūros plėtojimo, orientuojantis į tarptautinius standartus, prasme, kitas papildomas projekto uždavinys yra sukurti empirinį pagrindą ir juo paremtas preliminarias gaires rekomendacijoms, skirtoms mokslo politiką formuojančioms ir ją įgyvendinančioms mokslo (ir studijų) institucijoms.

Tyrėjų mobilumas ir jo socialiniai aspektai (2008–2009).

Projekto vadovė – M. Taljūnaitė.
Tyrimo užsakovas – Švietimo ir mokslo ministerija.

Tyrimo tikslas – išnagrinėti esamą situaciją Lietuvoje ir nustatyti teisinės sistemos trūkumus, kurie sudaro kliūtis tyrėjų, ypač doktorantų ir mokslininkų, mobilumui, susijusius su vizų ir leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje reglamentavimu, socialinėmis teisėmis ir garantijomis tyrėjams ir jų šeimų nariams. Išanalizuoti užsienio šalių šioje srityje patirtį ir praktiką, taip pat 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15) perkėlimo į nacionalinę teisę įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse. Nustačius konkrečias kliūtis tyrėjams atvykti, grįžti, įsidarbinti Lietuvoje ar laikinai išvykti iš Lietuvos vykdyti mokslinius tyrimus užsienyje, susijusias su jų socialinėmis garantijomis, darbo stažo užskaitymu, teise į senatvės pensiją, tyrėjo šeimos susijungimo galimybėmis (šeimos narių atvykimo teisė ir pan.), kitomis tyrėjų ir jų šeimos narių socialinėmis teisėmis ir garantijomis, pateikti siūlymus dėl priemonių ir būdų šių kliūčių pašalinimui. Šios analizės ar išvadų pagrindu pateikti siūlymai dėl esamos teisinės bazės tobulinimo, remiantis gerąja kitų valstybių praktika.

2008–2009 mokslo metų Lietuvos akademinio jaunimo socialinės struktūros ir nuostatų tyrimas (2008–2009).

Projekto vadovas – A.Matulionis.

Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos akademinio jaunimo socialinę struktūrą ir vertybines nuostatas.Respondentai buvo prašomi nurodyti kur baigė vidurinę mokyklą, stojimo į aukštąją mokyklą motyvus, pasitenkinimo specialybe laipsnį, įvertinti savo turtinę padėtį, bendravimą, sveikatą, visuomeniškumą, dalyvavimo politikoje laipsnį, savęs priskyrimą visuomenės grupei (klasei). Tirti studentų gyvenimo stilius, vizualinė kultūra, tapatumas, etninė kultūra, ketinimai išvykti iš Lietuvos, vertybinės nuostatos bei prašoma įvertinti tam tikras istorines asmenybes,šių dienų politikus, istorinius įvykius, šalis. Klausta ar naudojasi ir kaip naudojasi internetu, elektroniniu paštu, mobiliuoju telefonu, kokios informacijos ieško internete.

Jaunimo požiūris į negalią (2008).

Projekto vadovė – A.Vosyliūtė.

Tyrimo tikslas – išryškinti jaunimo požiūrio į negalės žmones ir skirtingas negalios formas (fizinę ir psichikos) ypatumus, palyginti jaunų žmonių (studentų) ir senjorų požiūrius.

Respondentai buvo prašomi nurodyti, ką jie žino apie negalią, neįgaliųjų problemas, jų teisių pažeidimus, taip pat šios informacijos šaltinius. Prašyta apibūdinti savo kontaktus su neįgaliais žmonėmis: ar asmeniškai pažįsta tokių žmonių, ar jų yra respondentų šeimoje, artimiausioje aplinkoje. Tirta respondentų nuomonė, ar pakankamai ir kiek dėmesio skiriama šiems klausimams Lietuvoje ir kaip jie vertina įvairių gydymo ir globos įstaigų darbą. Taip pat buvo klausiama, kokius jausmus respondentams sukelia neįgalieji, kaip respondentai vertina bendro darbo, draugystės, meilės, santuokos galimybes su negalės žmonėmis.

Judėjimo negalią turinčių žmonių gyvensena (2008.04–2008.12).

Projekto vadovė – A.Vosyliūtė.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti judėjimo negalią turinčių žmonių (didžiausios neįgaliųjų socialinės grupės) būklę Lietuvoje, nustatyti, kaip keičiasi neįgaliais tapusių žmonių aplinka, gyvenimo būdas ir vertybinės nuostatos, kaip jie gina savo teises (integracijos ypatumai) ir kaip vertina socialinės rūpybos institucijų, medicinos paslaugų Lietuvoje efektyvumą. Respondentai buvo prašomi nurodyti savo negalios priežastis, gyvenimo sąlygas, pajamų šaltinius ir teikiamas medicinos paslaugas, taip pat nurodyti, kokių paslaugų pasigenda kasdieniniame gyvenime. Respondentų prašyta įvertinti jų aplinkos, bendravimo, asmenybės bruožų ir vertybių pokyčius tapus neįgaliais – jų adaptacijos ir socialinės integracijos ypatumus. Klausta apie respondentų pomėgius ir interesus (dominančius dalykus), pilietiškumo raišką. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, užsiėmimas, šeimyninė padėtis, pajamų šaltinis, pajamos šeimos nariui per mėnesį.

Socialiniai mokslinių karjerų ypatumai Lietuvoje Įsijungiant į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę (2008.03–2008.12).

Projekto vadovė – A.Novelskaitė.
Tyrimo užsakovas – Lietuvos mokslo ir studijų fondas.

Projekto tikslas – atskleisti mokslinių karjerų ypatumus tokioje sparčiai kintančioje ir vis daugiau iššūkių keliančioje aplinkoje, kokioje šiandien yra atsidūręs Lietuvos mokslas. Šis projektas – tai natūrali ankstesnių ir esamų Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse atliktų ir atliekamų tyrimų, EK iniciatyvų, tarptautinių projektų ir Lietuvos visuomenės ribose atliktų mokslinių tyrimų tąsa, sukauptos informacijos nagrinėjamoje srityje sisteminimas ir giluminis papildymas atkreipiant dėmesį į (a) mokslinių karjerų Lietuvoje kiekybines tendencijas lyties aspektu, (b) mokslinės veiklos turinio ypatumus lyčių lygybės prasme ir (c) šnekamojoje Lietuvos moterų mokslininkių kalboje aptinkamus lyčių hierarchijos atspindžius.

Vykdant projektą ir siekiant atsakyti į tris rinkinius iš anksto iškeltų klausimų, atitinkamai, buvo atlikti trys tarpusavyje glaudžiai susiję, tačiau visiškai skirtingomis metodologinėmis nuostatomis (ir, atitinkamai, naudojamais metodais bei analizuojama informacija) paremti tyrimai. Pirma, atlikus statistinę 1960-2008 m. skirtingose mokslo srityse apgintų disertacijų Lietuvoje pasiskirstymo pagal mokslo (pirmą bei antrą) laipsnį ir lytį analizę, be jau anksčiau pastebėtų aktyvesnio moterų nei vyrų įsitraukimo į Lietuvos mokslo bendruomenę įgyjant pirmuosius mokslo laipsnius po 1990 m. tendencijų, atskleista, kad (a) gerėjant mokslinės veiklos sąlygoms moterų sudaroma dalis įgyjančiųjų pirmuosius mokslo laipsnius mažėja ir kad (b) pastaraisiais metais mokslo laipsnius įgyjančios moterys yra akivaizdžiai vyresnio amžiaus, nei vyrai. Be to, (c) nepaisant gana aktyvaus moterų įsitraukimo į Lietuvos mokslo bendruomenę, jos tarsi „užkonservuojamos“ žemesniuose akademinės hierarchijos pozicijose ir aukščiausiuose hierarchijos lygmenyse lyčių proporcijos pastaraisiais metais išliko beveik nekintančios. Galiausiai, atitinkamų Lietuvos ir Suomijos situaciją atspindinčių statistinių duomenų palyginimas rodo, kad (a) sparti feminizacija pastebima abiejų šalių mokslo bendruomenėse, tačiau (b) Suomijoje moterys mokslininkės yra sąlyginai sėkmingesnės mokslinės karjeros prasme nei Lietuvoje. Tikėtina, pastarosios tendencijos Lietuvoje yra tiesioginė mokslinės veiklos statuso visuomenėje išdava; tuo tarpu Suomijoje šios tendencijos yra aktyvios lyčių lygybės politikos, nukreiptos į akademinę veiką, rezultatas. Antra, projekto eigoje atliktų interviu su socialinių bei medicinos mokslų srityse dirbančiomis(-iais) Lietuvos mokslininkėmis ir mokslininkais papildo ankstesnių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus ir rodo, kad lyčių skirtumai yra žymiai reikšmingesni nei mokslo sričių ypatumai karjeros siekimo strategijų bei atrankos mokslinei veiklai prasme. Be to, Lietuvos akademinėje bendruomenėje atskleisti lyčių lygybės užtikrinimo (tiksliau – neužtikrinimo) kontekstai yra beveik analogiški atrastiems Suomijos akademinėje bendruomenėje. Taigi, labai tikėtina, kad sąlyginai geresni moterų mokslininkių pasiekimai akademinės karjeros prasme Suomijoje nei Lietuvoje yra ne skirtingų mokslinės karjeros siekimo strategijų ir atrankos mokslinei veiklai pocedūrų skirtumų išdava, bet bendro lyčių lygybės fono visuomenėje ir, konkrečiai, atitinkamos nacionalinės politikos, rezultatas. Trečia, moterų mokslininkių šnekamosios kalbos analizė atskleidė kalboje pasirodančius lyčių hierarchijos elementus (pvz., aukštesnės pareigos įvardinamos vyriška, o žemesnės – moteriška gramatine lytimi). Nors šios srities tyrimai dar tik pradedami, preliminarūs atliktos studijos rezultatai suponuoja prielaidą, kad Lietuvos akademinėje bendruomenėje vyrauja vadinamas vyriškasis etosas ir moterų adaptacinės strategijos gali atsispindėti ir jų kalboje.

Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos galimybių studija.

Projekto vadovas – E.Sviklas.
Tyrimo užsakovas – Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.

Išanalizuota esama SVB tinklo dislokacijos būklė lyginant su rekomenduojamomis normomis: prieinamumas, tolygumas (atstumai tarp bibliotekų, atstumai visų mikrorajonų gyventojams iki artimiausios bibliotekos, bibliotekų išsidėstymas pagal gyventojų tankumą, privažiavimo miesto transportu galimybės ir t.t.).

Sukurtas Kauno miesto viešųjų bibliotekų tinklo modelis atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas ir Kauno miesto gyventojų poreikius.

Išanalizuota bibliotekų materialinės bazės būklė (pastatai, patalpos, įranga ir t.t.), informacinių technologijų infrastruktūra (kompiuteriai, programinė įranga, telekomunikacijos priemonės).

Atsižvelgus į gyventojų poreikius, kuriamo bibliotekų tinklo modelio specifiką bei numatomas funkcijas nustatytas optimalus konkrečių bibliotekų patalpų bei techninės įrangos parametrai.

Išsiaiškintas Kauno gyventojų ir SVB vartotojų požiūris į biblioteką, jos funkcijas bei vaidmenį vietos bendruomenės gyvenime, jų nuomonė apie bibliotekų funkcijų išplėtimą iki mažųjų tautos namų; išanalizuotas paslaugų prieinamumas ir tinkamumas neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms.

Atliktas nuomonių tyrimas dėl specializuotų bibliotekų steigimo įvairiuose mikrorajonuose (pvz. meno, muzikos, informacijos bei internetinių paslaugų ir pan.) ir įvertintas tokių filialų steigimo tikslingumas.

Numatyti reformoms reikalingi ištekliai, suformuoti bibliotekos finansavimo prioritetai.

Lietuvos keturiasdešimtmečių socialinis portretas: karjera, migracija, tapatumas. 1983-1993 metų tęstinio tyrimo naujas etapas (2007–2008).

Projekto vadovė – A.Ranonytė.
Tyrimo užsakovas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Tyrimo tikslas buvo išsiaškinti tęstinių (longitudinių) tyrimų vykdymo tikslingumą, kaštus, tyrimo kokybės užtikrinimo galimybes ir naujus iššūkius tokių tyrimų organizavimui. 2007 m. socialinių tyrimų instituto mokslininkai surado ir apklausė dalį 1983–1993 metų „Nacionalinio longitudinio darbo jėgos rinkos tyrimo“ respondentų, kuriais buvo jaunimas, gimęs 1965–1968 metais.

Šiuo metu – tai Lietuvos keturiasdešimtmečių karta, kuri pirmą kartą (1983 m.) buvo apklausta baigiamosiose vidurinio išsimokslinimo klasėse, kai apklausiamiesiems buvo 17–18 metų, apimant skirtingas švietimo institucijas). Tie patys respondentai jau buvo tirti 1989–1990 m. fiksuojant jų profesijos ir išsimokslinimo lygį, kai apklausiamiesiems buvo 23–25 metai, ir trečią kartą jie apklausti 1993 m. susitelkiant ties įsitvirtinimu darbo rinkoje bei šeimos kūrimu. 2007 m. buvo surasti 126 longitudiniuise tyrimuose dalyvavę asmenys iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose ir dar kartą apklausti (tuo metu jiems jau sukako per 40 metų). Šis žvalgomasis tyrimas leido išsiaiškinti kaip Lietuvos šiuolaikinių keturiasdešimtmečių karta (buvę longitudinių jaunimo tyrimų respondentai) vertina savo poziciją ir jos kitimą socialinėje hierarchijoje, kokį poveikį įgytam/prarastam socialiniam statusui turėjo įvairūs socialiniai demografiniai veiksniai. Kita vertus, šio tyrimo rezultatus reiktų vertinti kaip sąlyginę Lietuvos keturiasdešimtmečių kartos darbo ir mokslo vertybių bei pilietinių nuostatų interpretaciją, nes nedidelė atrankos imtis leidžia pažvelgti į šio tyrimo metu gautus ir skirtingų laikotarpių tyrimų duomenis tik nusakant tikėtinas tendencijas bei formuluojant negalutines išvadas.

Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos sąjungos infrastruktūrą – BPD projektas Nr. ESF/2004/2.5-03-390/BPD-162/SFS-01 (2006–2008).

Vadovaujantis partneris – Lietuvos Mokslų Akademija.
Projekto vadovė – J.Ačaitė (Vilniaus universiteto Imunologijos institutas).
Projekto koordinatorius Socialinių tyrimų institute – E.Sviklas.

Projektas skirtas spręsti opią šiandienos Lietuvos mokslo institucijų problemą – nepakankamą mokslininkų kvalifikaciją, trukdančią pasinaudoti ES mokslo infrastruktūros pažangiausių priemonių arsenalu, pasyvų bendradarbiavimą tarp mokslininkų, atliekančių tarptautinius, valstybės ir privataus sektoriaus finansuojamus tyrimus.

Projektas orientuotas į pagrindinį tikslą – mokslininkų ir tyrėjų, dirbančių fizinių, medicininių ir humanitarinių mokslų srityse, gebėjimų ugdymą pasinaudoti Europoje sukauptu mokslo tyrimų priemonių arsenalu. Pirmiausia čia turimi galvoje unikalūs daugelio Europos valstybių bendradarbiavimo pastangomis sukurti brangūs įrenginiai ir išskirtinių mokslo centrų sukurtos originalios metodikos, bet kartu nepamirštamos ir tarpnacionalinės ar didelės nacionalinės Europos struktūros ir organizacijos, įkurtos bendradarbiaujant ir/arba skatinančios mokslinį bendradarbiavimą Europoje.

Projektas buvo realizuojamas Vilniaus mieste, kuriame yra pagrindinės suinteresuotų institucijų − projekto pareiškėjo ir partnerių − būstinės, dirba dauguma teikiamos naudos gavėjų. Visos projekto veiklos bus vykdomos Lietuvos mokslų akademijoje bei mokslo institutuose ar edukacinei veiklai pritaikytuose partnerių centruose.

Projektui vykdyti buvo parinkti teoriniai paskaitų ciklai, praktiniai-metodiniai kursai, vasaros mokyklos ir jaunųjų mokslininkų stažuotės prioritetiniuose Lietuvos mokslo, verslo ir pramonės centruose. Lektoriai – didžiųjų užsienio mokslo infrastruktūrinių institucijų mokslininkai ir ten jau patirties pasisėmę Lietuvos mokslininkai. Toks būdas pasirinktas todėl, kad šiuo būdu patirtis ir žinios bus efektyviai perduodami gana dideliam mokslininkų skaičiui.

Projekto vykdymo metu bus organizuojamos apklausos, skirtos paskaitų turinio suvokimui ir jų naudai įvertinti, nuolat stebimas mokslo darbuotojų kvalifikacijos kilimas, integravimasis į ES mokslinį potencialą bei atotrūkio tarp Lietuvos ir ES šalių mokslininkų kvalifikacijos mažėjimas.

Socialinių tyrimų instituto moksliniai darbuotojai atliko tikslinės grupės sociologinį tyrimą. Šie rezultatai pateikiami projekto leidinyje "Tyrėjų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą". Vilnius, Socialinių tyrimų institutas, 2008.

Empirinių duomenų ir informacijos HSM tyrimams kaupimas ir valdymas. Lietuvos HSM duomenų archyvas (LIDA) – BPD2004-ESF-2.5.0-03-392/BPD -262/F450 BPD-262 (2006-2008).

Vadovaujantis partneris – Kauno technologijos universitetas.
Projekto vadovas – A.Krupavičius (Kauno technologijos universitetas).
Projekto koordinatorius Socialinių tyrimų institute – E.Sviklas.

Projekto vykdytojas yra Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutas, dirbantis kartu su partneriais - Vilniaus universitetu, Socialinių tyrimų institutu ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti laisvos ir atviros prieigos galimybę mokslininkams ir kitiems tyrėjams, doktorantams bei daktarams-stažuotojams prie empirinių duomenų, skatinti ir padėti atlikti empirinius tyrimus, propaguoti duomenų saugojimą ir mainus, užtikrinant platesnį ir žinojimu grindžiamą duomenų panaudojimą Lietuvos humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, tuo pačiu didinant mokslinių tyrimų taikymo ir poveikio galimybes socialinei ir žmogiškųjų išteklių plėtrai.

Kalinių gyvensenos ypatumai (2005–2006).

Projekto vadovė – A.Vosyliūtė.

Tyrimo tikslas – atskleisti disciplinos visuomenės dalies – kalinių – būklę įkalinimo įstaigose ir adaptacijos laisvėje ypatumus, vertybines nuostatas ir asmenybės bruožus. Respondentai buvo prašomi pateikti išsamią informaciją apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvos kalėjime ir išėjus į laisvę, įvardinti padarytą nusikaltimą, nurodyti jo priežastis ir išsakyti savo požiūrį į jį, apibūdinti savo artimiausią aplinką. Tirtos respondentų nuomonės, ar kalėjimas pakeitė jų supratimą apie gyvenimą, jų vertybinės nuostatos, požiūris į žmones, visuomenę ir valstybę .Siekta atskleisti kalinių asmenybės bruožus ir savęs vertinimo ypatumus.Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, socialinė kilmė, išsimokslinimas, užsiėmimas (profesija), šeimyninė padėtis, tautybė, gyvenamoji vieta, regionas.

Kalba darbe (2006–2007).

Projekto vadovas – A.Matulionis.
Tyrimo užsakovas – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Tyrimo tikslas – ištirti pagrindines kalbų vartojimo Lietuvos verslo aplinkoje tendencijas, išsiaiškinti verslo vadovų ir darbuotojų kalbines nuostatas darbo santykių srityje. Respondentai buvo prašomi nurodyti įmonės pavadinimą; teisinę formą; įstatinį kapitalą; veiklos pobūdį; įkūrimo metus; darbuotojų skaičių pagal pareigas; darbuotojų tautinę sudėtį.Respondentai atsakinėjo į klausimus, kokia yra darbo santykių įmonėje kalba (lietuvių, lenkų; rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, kita, kelios kalbos, nurodant kokios); jeigu įmonėje vartojamos kelios kalbos, kurios ir kaip dažnai vartojamos; koks apytikslis kalbų įmonėje vartojimo santykis (proc.); kokia kalba vyksta visuotiniai susirinkimai, pasitarimai, kiti viso darbuotojų kolektyvo renginiai; kokia kalba sudaromi įmonės dokumentai (vadovybės įsakymai; buhalteriniai ir finansiniai dokumentai; įmonės standartai; darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, taisyklės; raštai); kokia yra darbuotojų naudojamų techninių ir normatyvinių dokumentų kalba; kokia kalba vedami darbų saugos ir sveikatos darbe mokymai (instruktažai); organizuojamas darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas; ženklinama įmonės produkcija. Taip pat užduoti klausimai: ar įmonė naudojasi vertėjų paslaugomis; jeigu taip, tai kas verčiama (raštu ar žodžiu) ir į kokias ir (ar) iš kokių kalbų dažniausiai verčiama; ar darbuotojai skatinami mokytis kalbų, jei taip, kokia forma; jei įmonė organizuoja mokymą ir moka už jį, tai kokių kalbų darbuotojai mokomi (lietuvių; rusų; lenkų; anglų; vokiečių; prancūzų; kitų).Klausta, ar šiuolaikinės įmonės darbo santykiams pakanka vienos kalbos; kuri kalba ateityje bus aktyviau (plačiau) vartojama įmonėje kaip darbo kalba; kaip turėtų būti reguliuojamas kalbos (kalbų) vartojimas darbo santykių srityje (įstatymais; darbo sutartyje nurodant darbuotojui būtinas mokėti kalbas; vadovaujantis kolektyvo interesais – nurodant darbo santykių kalbą ar kalbas kolektyvinėje sutartyje; įstatymais, išskyrus privatųjį sektorių; niekaip). Taip pat respondentų prašyta įvertinti Valstybinės kalbos įstatymą.

Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje (2005).

Projekto vadovas - E.Sviklas.
Tyrimo užsakovas - Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Atliekant tyrimą buvo išanalizuota, susisteminta Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statistinė bei sociologinio tyrimo informacija, atlika jos antrinė analizė, išskiriant pagrindines rizikos grupes, išsamiai apibūdinant šių grupių pagrindinius socialinius demografinius požymius pritaikant daugiamatės statistikos elementus ir modeliavimą bei nustatant statistinio patikimumo rodiklius. Paruoštas publikacijai leidinio „Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje“ rankraštis, skirtas narkomanijos paplitimo šalyje įvertinimui bei narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos formavimui ir priemonių planavimui.

Leidinys: Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje. Vilnius: Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2005.

Visą gyvenimą besimokančios Europos link: švietimo sistemos indėlis (SIXTH FRAMEWORK PROGRAMME PRIORITY 7. Citizens and Governance In a knowledge based society) (2005–2011).

Projekto vadovė – M. Taljūnaitė.

Tirta Lietuvos švietimo institucijų bei Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumas, plėtojant žmogiškuosius išteklius ir pritaikant jų gebėjimus prie rinkos pokyčių, didinant socialinį įtraukimą ir stiprinant socialinę sanglaudą eurointegracinių procesų kontekste. 2009 m. atlikta ekspertinė institucijų, dalyvaujančių suaugusiųjų tęstiniame mokyme, apklausa pagal bendrą tarptautinio tyrimo programą.

Moterys gydytojos po-sovietinėje visuomenėje (2005).

Projekto vadovė – A.Novelskaitė.
Finansavimo šaltinis: Suomijos mokslų ir literatūros akademija.
Tyrimo vykdytojai – Švediškoji socialinių mokslų mokykla,Švedija; Helsinkio universitetas, Suomija; Socialinių tyrimų institutas, Lietuva.

Principinis šio tyrimo klausimas – kaip plėtojosi medicinos profesija tose post-komunistinėse šalyse, kuriose iki II-ojo pasaulinio karo buvo tradicinė, autonimiška medicinos profesija išmokyta vakarietiškoje tradicijoje? Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo analizuojamos priežastys, glūdinčios už gydytojų sprendimo rinktis medicininę profesiją, ir kasdienės veiklos ypatumai, jų kaita per pastaruosius 10 metų, karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybės, intencijos emigruoti, darbo ir šeimos santykis. Šie aspektai buvo analizuojami atskiriant ir lyginant vyrų ir moterų patirtis dviejose specialybėse, kuriose lyčių disbalansas yra akivaizdžiausias (t.y. vienoje iš jų (chirurgijoje) moterys sudaro mažiausią dalį, o kitoje (pediatrijoje) – didžiausią). Kitą tyrimo dalį sudarė anketinė gydytojų apklausa, kurioje buvo koncentruojamasi į profesinį atsidavimą, karjeros galimybes, išorines galimybes ir kolegiškumą.

Vilniaus apskrities socialiai pažeidžiamų moterų integracija (Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas Nr. EQ/2004/1130-25/501 (2004–2008).

Vadovaujantis partneris – Vilniaus Arkivyskupijos CARITAS Motinos ir vaiko globos namai.
Projekto vadovas – T.Kurapkaitis (Vilniaus Arkivyskupijos CARITAS Motinos ir vaiko globos namai).
Projekto koordinatorius Socialinių tyrimų institute – E.Sviklas.

Vystymosi bendrija “Vilniaus apskrities socialiai pažeidžiamų moterų integracija” siekia spręsti Vilniaus apskrityje gyvenančių ir ypač darbo rinkoje diskriminuojamų moterų priklausančių specialioms rizikos grupėms, integraciją į darbo rinką problemą. Vystymo bendrija yra sudaryta iš šių partnerių: Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai (Religinė bendruomenė), “Socialinės atsakomybės centras” (NVO), “Dingusių žmonių šeimų paramos centras” (NVO), Socialinių tyrimų institutas (Mokslinio tyrimo įstaiga), Vilniaus statybininkų rengimo centras (Mokymo įstaiga).

Vystymo bendrija savo tiksline grupe pasirinko Vilniaus apskrityje gyvenančias moteris, kurios susiduria su rimtomis diskriminacijos darbo rinkoje problemomis (jos neturi galimybės įsidarbinti arba tokios galimybės yra labai mažos):
– Prekybos žmonėmis aukos, besilaukiančios ir/ arba auginančios vaikus iki 6 metų.
– Moterys, turinčios vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, besilaukiančios ir/ arba auginančios vaikus iki 6 metų.
– Ilgą laiką nedirbusios moterys, besilaukiančios ir/ arba auginančios vaikus iki 6 metų.
– Moterys benamės, besilaukiančios ir/ arba auginančios vaikus iki 6 metų.

Vystymosi bendrijos tikslai ir uždaviniai. Bendrasis Vystymosi bendrijos tikslas – didinti darbo rinkoje diskriminuojamų moterų, priklausančių ypatingos socialinės rizikos grupėms, gyvenančių Vilniaus apskrityje, galimybes įsidarbinti. Sudaryti galimybes Vilniaus apskrityje gyvenančioms ir ypatingos socialinės rizikos grupėms priklausančioms moterims gauti mokymus, padėsiančius joms integruotis į darbo rinką; sumažinti Vilniaus apskrities darbo rinkoje esančią socialinėms rizikos grupėms priklausančių moterų diskriminaciją.

Socialinių tyrimų instituto darbuotojai realizuodami projektą atliko susiklosčiusios situacijos darbo rinkoje analizę ir tikslinės grupės sociologinį tyrimą. Šie rezultatai pateikiami projekto leidinyje "Socialinė atskirtis ir integracija". Vilnius, Socialinių tyrimų institutas, 2007.

Lietuvos respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir globos būklė (2004–2005).

Projekto vadovas – E.Sviklas.
Tyrimo užsakovai: UNICEF, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

Atliekant sociologinį tyrimą .Lietuvos Respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir rūpybos būklė. Buvo išnagrinėtos kūdikių ir vaikų iki 3 metų, įkurdintų valstybinėse globos institucijose, socialinės demografinės charakteristikos (amžius, lytis), išsiaiškintos jų įkurdinimo priežastys, buvimo valstybinėse institucijose laikas, sveikatos būklė atvykus ir 2004 m. lapkričio 1 d. Buvo įvertinti valstybinėse institucijose globojamų kūdikių ir vaikų iki 3 metų sveikatos būklę lemiantys veiksniai ir paruošti galimi sveikatos būsenos stebėsenos rodikliai. Nustatytas kūdikių ir vaikų iki 3 metų, turinčių negalią, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis (kiek ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų reikia valstybinėse institucijose globojamiems kūdikiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus, kokiai daliai šių kūdikių ir vaikų būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, o kokiai daliai reikia tik globos paslaugų).

Taip pat nustatyti galimi įkurdinimo ir išvykimo iš valstybinių institucijų per pastaruosius 3 metus (2002.2004) variantai . grįžimas pas tėvus, kitus gimines, į šeimynas, valstybines ir nevalstybines institucijas arba įvaikinimas. Atlikta veiksnių, dėl kurių vaikai buvo įkurdinti valstybinėse įstaigose, analizė. Nagrinėjami veiksniai, kurie galėtų ir privalėtų skatinti vaikų reintegraciją į biologinę šeimą, bei veiksniai, kurie galėtų skatinti vaikų įkurdinimą kitose šeimose ar šeimynose arba įsivaikinimą.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje Lietuvos Respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir rūpybos būklė“ 2005m. balandžio 18 d. (Organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinių tyrimų institutas; konferenciją rėmė UNICEF Centrinės ir Rytų Europos, Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos šalių regioninis biuras).

Tyrimo rezultatai paskelbti leidiniuose:
1. Svarbus kiekvienas vaikas (Lietuvos respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir globos būklė)/ Socialinių tyrimų institutas.- Vilnius: Firidas, 2005. ISBN 9955-531-16-9.
2. Every child Counts (Review of the health and welfare of children under 3 in residential institutions towards prevention of institutionalisation and the expansion of family care alternatives in the republic of Lithuania)/ Institute for Social Research.- Vilnius: Firidas, 2005. ISBN 9955–531–17–7.

Alytaus mieto gyventojų kultūriniai poreikiai ir kultūrinė elgsena (2004–2005).

Projekto vadovė – L.Kublickienė.

Tyrimo tikslas – ištirti Alytaus miesto gyventojų kultūrinius poreikius, nustatyti kaip vertinamos įvairios kultūros įstaigos ar kultūros sritys.

Lietuvos narystės ES poveikis visuomenės struktūrai (2004).

Tyrimo užsakovas – LR Vyriausybės kanceliarija.

Tyrimo tikslas – ištirti naująja Europos Sąjungos nare tapusios Lietuvos visuomenės stratifikacijos modelį, nustatyti būdingus socialinius ekonominius visuomenės sluoksnius.Tirtos pagrindinės visuomenės stratifikacijos rodiklių grupės: galios, atlygio, užsiėmimo, demografijos, aktyvumo, gyvenamosios aplinkos. Siekta nustatyti, kokiam konkrečiam visuomenės sluoksniui respondentai priskiria save; kokioje srityje jie užimti; kokia jų profesija; užimamos pareigos.

Respondentų taip pat klausta, kaip jie vertina savo materialinę padėtį; kokį turtą ar kapitalą turi (meno kūrinius, brangenybes, muzikos instrumentus, žemę, mišką, namą ir kt.); kaip vertina būstą, kuriame gyvena. Pateikti klausimai apie dalyvavimo politikoje; galios vertinimą; apie politinių pažiūrų vertinimą. Respondentai atsakinėjo į klausimus, ar jie lankosi bažnyčioje ir dalyvauja religinėse apeigose; kaip praleidžia ir kaip vertina laisvalaikį; vertino įvairius socialinės, kultūrinės elgsenos aspektus; taip pat vertino savo sveikatą, gydymosi sąlygas. Taip pat tirta, ar respondentai naudojasi internetu, mobiliuoju telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis darbe, namuose, bibliotekoje, pas draugus ir kt.; ar dalyvauja jaunimo organizacijų, žmogaus teisių organizacijų, paramos ar labdaros fondų, gyventojų bendrijų ir kt. veikloje. Siekta nustatyti respondentų požiūrį į atskirties grupes: bedarbius, vargetas, benamius, kitos rasės, tautybės, religijos žmones, homoseksualus ir kt. Tiriamųjų klausta ir apie jų požiūrį į tradicinės kultūros išsaugojimą; tradicines ir naujas šventes (Vėlinių, Helovyno ir kt.); prašyta pateikti savo požiūrį į Lietuvą apibūdinančius dalykus: kraštovaizdį, istoriją, kalbą, kultūrą, tapatumą ir jo išsaugojimą; įvertinti emigracijos procesus. Nagrinėtas respondentų požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą, narkotinių medžiagų vartojimą. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, užsiėmimas, tautybė, vaikų iki 18 metų skaičius šeimoje, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, gyvenamoji vieta, regionas.

Visuomenės sveikatos būklės ir sveikatos apsaugos reformos vertinimas (2003–2004).

Projekto vadovė – L.Kuzmickaitė.
Tyrimo užsakovas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Tyrimo tikslas – surinkti informaciją apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir sveikatos apsaugos reformos vertinimą.

Strateginio planavimo metodologinio pagrindimo studija (2003).

Projekto vadovas – E.Sviklas.
Tyrimo užsakovas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

Atlikta esamos situacijos analizė, įvertinta kaimyninių šalių patirtis, paruošti pasiūlymai strateginio planavimo metodologiniam aprūpinimui gerinti (apibrėžti pagrindiniai strateginiai dokumentai, juose vartojamų apibrėžimų sąvokos, parengtos rekomendacijos pagrindinių strateginių dokumentų struktūrai). Parengti pasiūlymai strateginio planavimo Lietuvoje metodologiniam pagrindimui, susiejant su valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos sistemos poreikiais ir tikslais.

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai (2003).

Projekto vadovė – L.Kublickienė.
Tyrimo užsakovas – Lietuvos liaudies kultūros centras.

Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius, nustatyti kaip vertinamos įvairios kultūros įstaigos ar kultūros sritys.

 
     
 
  
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių tyrimų centras
A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius. Biudžetinė įstaiga, kodas 302470037
PVM kodas 100005115913
Tel.: (8 5) 211 3774, mob. tel.: (8 652) 10 882, faks.: (8 5) 275 4896
El.p.: institutas@lstc.lt
State scientific research institute Lithuanian Social Research Centre
A. Gostauto st. 9, LT-01108 Vilnius, Lithuania
Phone: +370 5 211 3774, mob. phone: +370 652 10 882, fax: +370 5 275 4896
E-mail: institutas@lstc.lt