Lietuvos socialinių mokslų centras

Į PRADINĮ	KONTAKTAI

Publikacijos

2021 m.

Ayalon L., .Rapolienė G. (2021). The disruption of the care chain: why do Lithuanian migrant home care workers return to their home country? Ageing & Society. ISSN 0144-686X. eISSN 1469-1779. 2021, p. 1-17. DOI: 10.1017/S0144686X21001562.

Deimantas V. J. (2021). Anti-Immigrant Attitudes in the European Union: What Role for Values? Filosofija. Sociologija 32(4), p. 316–324.

Dirsytė I. (2021). Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. ISSN 1648-2425. eISSN 2345-0266. 2021, 23, p. 26-40. DOI: 10.15388/STEPP.2021.35.

Janušauskienė D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania. Ethnopolitics. 2021, 20, 1, p. 136-149. DOI: 10.1080/17449057.2020.1808331.

Janušauskienė D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania in Andreea Udrea, David Smith, Karl Cordell (ed.). Poland's Kin-State Policies: Opportunities and Challenges. Routledge, p.p. 136-149.

Lipnevič A. (2021). Veganizmo fenomenas: nuo mitybos ir gyvenimo būdo iki socialinio judėjimo. Filosofija. Sociologija 32(2), p. 177–185.

Maslauskaitė A. (2021). COVID-19 pandemija ir gimstamumas: ko tikėtis ateityje? Filosofija Sociologija 32(4), p. 377–385.

Maslauskaitė A., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2021). Intergenerational family solidarity in Lithuania. Contexts and patterns. Families and Family Values in Society and Culture. Information Age Publishing, pp. 255–273.

Mikulionienė S., Gaižauskaitė I., Morkevičius V. (2021). Patterns of social embeddedness in later adulthood: gender and other covariates. Gender a Výzkum 22(1), p. 36–58. Prieiga internete: https://doi.org/10.13060/gav.2021.013.

Morgan D. J., Dahlberg L., Waldegrave Ch., Mikulionienė S., Rapolienė G., Lamura G., Aartsen M. (2021). Revisiting loneliness: Individual and country-level changes. In: Walsh, K., Scharf, T., Van Regenmortel, S., Wanka, A. (Eds.) Social Exclusion in Later Life: Interdisciplinary and Policy Perspectives. International Perspectives on Aging, Volume 28. Springer. DOI: 10.1007/978-3-030-51406-8.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2021). Wo/man leader-Wo/man employee. Leadership relations in (ethical) organizational culture. (Nie)równość płci w sferze publicznej = Gender (in)equality in the public sphere / Martyna Kawińska, Olga A. Kotowska-Wójcik (red.). Warszawa : CeDeWu, 2021. ISBN 9788381023498. p. 89-101.

Rapolienė G., Ayalon L. (2021). Why People Emigrate to Work in Elder Care? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika : Vilnius University Press. ISSN 1648-2425. eISSN 2345-0266. 2021, 23, p. 54-67. DOI: 10.15388/STEPP.2021.37.

Rapolienė G., Aartsen M. (2021). Lonely societies: low trust societies? Further explanations for national variations in loneliness among older Europeans. European Journal of Ageing. 2021, p. 1-10. DOI: 10.1007/s10433-021-00649-z.

Rapolienė G. (aut., duod. inter.); Leparskienė L. (aut., imant. inter.). (2021). Metų šešėlyje : Vyresnio amžiaus žmonių (nu)vertinimas Lietuvoje = In the shadow of years. (De)appreciation of older people in Lithuania. Būdas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis kultūros centras. ISSN 2669-0403. 2021, 2, p. 44-51.

Rapolienė G., Tretjakova V. (2021). Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas. Filosofija. Sociologija 32(4): 303-000.

Sniečkutė M., Gaižauskaitė I. (2021). COVID-19 Crisis: Governent's (dis)trust in the people and pitfalls of liberal democracies. PArtecipazione e Conflitto. Prieiga internete: http://siba-ese.unisalento.it/index.php/paco/article/view/24020.

Šumskaitė L., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2021). Childless Women’s Relationships with Children of Others: Narratives from two Generations in Lithuania. Goedecke, H., Henriksson H. W. (Eds.) “Close Relations and Boundary Work: Family, Kinship and Beyond“, The Centre for Gender Research book series Crossroads of Knowledge (Springer), p. 187-172. ISBN-13: 978-9811607912; ISBN-10: 9811607915.

2020 m.

Brazienė R., Vyšniauskienė V. (2020). Paid leave policies and parents parental leave choices in Lithuania. Tiltai Nr. 2 (85), p. 28-45. ISSN 1392-3137. Prieiga internete: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v85i2.2189.

Gaidys V. (2020). Politinio aktyvumo rodikliai visuomenės nuomonės apklausose. Filosofija. Sociologija 31(4), p. 357-364.

Gaižauskaitė I. (2020). Kalbos redaktorių visumos Lietuvoje paieškos = Determining the Population of Language Editors in Lithuania. Lituanistica : Lietuvos mokslų akademija. ISSN 0235-716X. eISSN 2424-4716. 2020, 66, 1, p. 37-45. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v66i1.4195.

Gaižauskaitė I., Mikulionienė S. (2020). Working Grandparents in Lithuania: Intersection between Employment and Allocaring. Women- Between the Public and Private Spheres of Life. Varšuva : Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne, 2018. ISBN 9788366223066. p. 149-165.

Gedvilaitė-Kordušienė M., Tretjakova V., Krzyżowski Ł. (2020). Women’s Feelings about Childlessness in Two Pro-Natalist Countries. Polish Sociology Review 2(210). p. 229-244.

Jasilionis D., Grigoriev P., Stumbrys D., Stankūnienė V. (2020). Individual and contextual determinants of male suicide in the post-communist region: The case of Lithuania. Population, Space and Place, 26(8), p. 23-72.

Kublickienė L. (2020). Pažeistų lygių galimybių atkūrimo socialinė praktika Lietuvoje: nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos asmeninės patirtys. Filosofija. Sociologija 31(2), p. 165–174.

Labanauskas L. (2020). Migrant impact on the Development of Creative Society in Lithuania: A Critical Overview. Creativity Studies, Vol 13(2), p. 552-562.

Labanauskas L. (2020). Rasistiniai išpuoliai, neapykantos nusikaltimai ir incidentai prieš imigrantus Lietuvoje. Filosofija, Sociologija, N. 4, p. 283-290.

Maslauskaitė A. (2020). Skyrybų motyvai: individualūs, partnerystės, skyrybų proceso veiksniai. Kultūra ir visuomenė. Kaunas: VDU, Nr. 11, p.7-29.

Matulionis A. V. (2020). Sociologų puota maro metu. Disertacijos gynimas pandemijos metu. Filosofija.Sociologija 31(2), p. 186-193, ISSN 0235-7186.

Matulionis A. V. (2020). Kūrybinė asmenybė pandemijos sąlygomis / Valstybė ir kūrybinė asmenybė. XI tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. 2020 m. gegužės 22 d., - Minskas: Baltarusijos valstybinė meno akademija, 344 p.

Mikulionienė S., Rapolienė G. (2020). Perceived Incentives and Barriers to Social Participation: the Case of Older Adults Living Alone in Lithuania. Intersections. East European Journal of Society and Politics (IEEJSP), 6(2): 176–194. DOI: 10.17356/ieejsp.v6i2.626. E-ISSN: 2416-089X.

Mikulionienė S. Grigoryeva I., Vidiasova L., Dmitrieva A., Sergeyeva O. (2020). Elderly Population in Modern Russia: Between Work, Education and Health. Cham, Switzerland: Springer, 2019. Laboratorium: Russian Review of Social Research. 12, 2 (Sep. 2020), p. 240-243.

Taljūnaitė M. (2020). Socialinio kapitalo transformacijos/perimamumas šeimoje: daugiavaikių šeimų atvejis. Filosofija. Sociologija 31(4), p. 349-356.

Žvinklienė A., Kublickienė L. (2020). The Legacy of the Monographic Method in Lithuania. Eastern European Countryside, Vol.26, p. 61-78.

2019 m.

Ayalon L., Dolberg P., Mikulionienė S., Perek-Białas J., Rapolienė G., Stypinska J., Willińska M., Fuente-Núñez V. (2019). A systematic review of existing ageism scales. Ageing Research Reviews : ELSEVIER. V. 54, p. 1568-1637. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.1016/j.arr.2019.100919.

Brazienė R., Vyšniauskienė S. (2019). Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas. T. 18. Nr. 3. ISSN 1648-2603. P. 9-19. Prieiga internete: http://vpa.ktu.lt/index.php/PPA/article/view/24706.

Gaidys V. (2019). Pasitikėjimo institucijomis dinamika Lietuvoje 1998–2018 m.: ilgalaikiai ir ad hoc įtakos veiksniai. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 4, p. 287-294. ISSN 0235-7186.

Gaižauskaitė I. (2019). Socialinio ir politinio (ne)pasitikėjimo kaita Baltijos šalyse 1990–2018 m. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 145-166. ISSN 2029-963X.

Janušauskienė D. (2019). Diskriminacijos suvokimas ir požiūris į lygių galimybių principo užtikrinimą Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 2, p. 100-107. ISSN 0235-7186.

Janušauskienė D. (2019). The Perception of Security Threats in Lithuania: A Human Security Perspective. Qualitative Sociology Review. 15(2). P. 186-198. Prieiga internete: DOI: http://dx.doi.org/10.18778/1733-8077.15.2.12.

Labanauskas L. (2019). Highly Skilled Migration from Lithuania: A Critical Overview of the Period 1990-2018. Istanbul University Journal of Sociology. 39(2). P. 229-248. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.26650/SJ.2019.39.2.0106.

Liutikas D. (2019). Kryžių kalno tapatumo raiška: prasmės ir simboliai. Žiemgala. Kaunas. Nr. 1, p. 9-16. ISSN 1392-3781.

Liutikas D. (2019). Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: sociologinė analizė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1(44), p. 156-178 ISSN 1392-3358. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2019.1.12.

Liutikas D. (2019). Vienuolynų tinklas Lietuvoje: istorinė raida. SOTER. 70(98). P. 45-66. ISSN 1392-7450. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8785.70(98).3.

Mikulionienė S., Jurkevits A., Rapolienė G. (2019). Потребность в общении и poль эйджизма в eе реализации: качественное исследование пожилых людей. Advances in Gerontology. V. 32, Nr. 1-2, p. 273-281.

Mikulionienė S., Tamutienė I. (2019). Perceptions of Domestic Violence Against Older Women: When Sexism Is Compounded by Ageism. Palgrave Studies in Victims and Victimology : Palgrave Macmillan. P. 15-39. ISBN 9783030166007. DOI: 10.1007/978-3-030-16601-4.

Novelskaitė A. (2019). Structural Change Promoting Gender Equality in the Lithuanian Science System: Requirements, Possibilities and Challenges. Addleton Academic Publishers, P. 409-417. ISBN 9781942585428.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A., Sviklas E. (2019). Šalies gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 113-130. ISSN 2029-963X.

Plepytė-Davidavičienė G., Grebliauskienė B. (2019). The expresion of private and public interest in the media coverage of the issue of emigration in the Lithuanian online media. Public interest communication: selected articles. Editor-in-chief Renata Matkevičienė, Andris Petersons. Riga : Turiba University, Ltd. P. 166-185. ISBN 9789934543227.

Pušinaitė-Gelgotė R., Pučėtaitė R., Novelskaitė A. (2019). Socialinio verslo poveikių vertinimo patirtys Lietuvoje socialinių verslinink(i)ų požiūriu. Informacijos mokslai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. T. 86, p. 116-132. ISSN 1392-0561. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2019.86.29.

Rapolienė G., Šumskaitė L. (2019). Depiction of Childlessness in Lithuanian Mass Media from 2011–2016: A Catalyst of Modernization. Romanian Journal of Communication and Public Relations 3(48), p. 19-36. ISSN 1454-8100.

Šumskaitė L., Rapolienė G., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2019). Bevaikystės pozicionavimas: reproduktyvaus amžiaus ir vyresnių moterų refleksijos. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 4, p. 338-346. ISSN 0235-7186.

Tauginienė L., Gaižauskaitė I., Razi S., Glendinning I., Sivasubramaniam S., Marino F., Cosentino M., Anohina-Naumeca A., Kravjar J. (2019). Enhancing the Taxonomies Relating to Academic Integrity and Misconduct. Journal of Academic Ethics. p. 1-17. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.1007/s10805-019-09342-4.

2018 m.

Gaidys V. (2018). Pajamų namų ūkio nariui įtaka pasitikėjimui institucijomis ir politinėms preferencijoms. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 65-78. ISSN 2029-963X.

Gečienė-Janulionė I. (2018). Migracija ir gerovės valstybė: gerovės valstybės ir migracijos režimų sąsajos su migracijos srautais. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 298-305. ISSN 0235-7186.

Gečienė-Janulionė I. (2018). The Consequences of Perceived (In)security and Possible Coping Strategies of Lithuanian People in the Context of External Military Threats. Journal on Baltic Security. Tartu : Baltic Defence College 4 (1), p. 5-14. DOI 10.2478/jobs-2018-0003.

Janušauskienė D. (2018). "Šito chaoso mums nereikia": Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 306-313. ISSN 0235-7186.

Kublickienė L., Žvinklienė A. (2018). Institutionalization of Gender Equality Politics and Current Gender Gaps in the Baltic States. Social Sciences Bulletin. Daugavpils : Daugavpils University. 26 (1), p. 15-32. ISSN 1691-1881.

Liutikas D. (2018). Catholic Pilgrimage in Europe: Contemporary Traditions and Challenges. IGI Global. p. 84-103. DOI: 10.4018/978-1-5225-2796-1.ch006. ISBN 9781522527961.

Liutikas D. (2018). Religious pilgrimage routes in the baltic countries: history and perspectives. CABI International. p. 102-113. DOI: 10.1079/9781786390271.0102. ISBN 9781786390271.

Liutikas D. (2018). Religious Tourism in Azerbaijan: Current Challenges. Religious Tourism in Asia. Oxfordshire : CABI International. p. 38-48. ISBN 9781786392343.

Matulionis A. V. (2018). Vilniaus krašto moksleivių požiūrį į Tėvynę formuojantys demografiniai ir socialiniai veiksniai. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 104-116. ISSN 2029-963X.

Mikulionienė S., Rapolienė G., Valavičienė N. (2018). Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 228 p. ISBN 9789955531623.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2018). Visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnybos įstaigomis ir tarnautojais Lietuvoje: reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos rezultatai. Kaunas: KTU. T. 17. Nr. 1, p. 126-140. DOI: 10.5755/j01.ppaa.17.1.20613. ISSN 1648-2603.

Pučėtaitė R., Novelskaitė A. (2018). Politikių ir politikų požiūris į visuomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybės tarnyba sąlygojančius veiksnius. Lietuvos socialinė raida: socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 79-92. ISSN 2029-963X.

Rapolienė G., Mikulionienė S., Gedvilaitė-Kordušienė M., Jurkevits A. (2018). Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys. Vilnius : Vilniaus universitetas. 16, p. 70-82. DOI: 10.15388/STEPP.2018.16.11441. ISSN 1648-2425.

Šėporaitytė-Vismantė D. (2018). Individualių asmenų ir lygių galimybių srityje veikiančių institucijų vaidmuo ir veiklos poveikis atkuriant pažeistas asmenų su negalia teises. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 9-31. ISSN 2029-963X.

Šutinienė I. (2018). The construction of continuous self in the life stories of former Soviet officials in Lithuania. Baltic Socialism Remembered: Memory and Life Story since 1989. Routledge. p. 1-20. ISBN 1138560057.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K., (2018). Vidurinė klasė Lietuvoje: mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 120 p. ISBN 9789955531616.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K. (2018). Middle class in the Baltic States since 1991. Sosialo zinatnu vestnesis / Social Sciences Bulletin. Daugavpils : Daugavpils University. 27, 2, p. 7-35. ISSN 1691-1881. Prieiga internete: https://du.lv/socialo-zinatnu-vestnesis-2018-2/.

Tauginienė L., Gaižauskaitė I. (2018). Integrity management in high schools: paving a way to misconduct? Towards consistency and transparency in academic integrity. Editors: Salim Razı, Irene Glendinning, Tomáš Foltýnek. Berlin : Peter Lang GmbH. p. 105-116. ISBN 9783631779859.

Žvinklienė A., Kublickienė L. (2018). Konflikto dėl diskriminacijos sprendimo konceptualizavimas: potencialaus ir aktualaus veiksmo dichotomija Lietuvos atveju. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 221-229. ISSN 0235-7186.

Žvinklienė A., Kublickienė L., Janušauskienė D., Šėporaitytė-Vismantė D. (2018). Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISBN 9789955531630.

2017 m.

Gaidys V., Navaitis G. (2017). Azartiniai lošimai: Lietuvos ir Jungtinės Karalystės lyginamojo analizė. Socialinis darbas. 15(1). P. 39-48.

Janušauskienė D., Vileikienė E., Nevinskaitė L., Gečienė I. (2017). Subjektyvus grėsmių suvokimas: ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Filosofja. Sociologija. 28(2). P. 99-108.

Janušauskienė D., Vileikienė E., Nevinskaitė L., Gečienė I. (2017). Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kocai E. (2017). Gatvės benamių gyvensena: Vilniaus miesto "bastūnų" kasdienio gyvenimo ypatumai. Socialinis ugdymas: Lietuvos edukologijos universitetas. 47, 3, p. 166-187. ISSN 1392-9569.

Kublickienė L. (2017). Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Informacijos mokslai. 80, p. 10-30. ISSN 1392-0561. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11669.

Liutikas D. (2017). Kapinės kaip lankytini kraštovaizdžio objektai. SOTER: Journal of Religious Science. 62(90). P. 51-66.

Liutikas D. (2017). Lietuvos kapinių statistika: kapinių skaičius, plotas ir geografinis tipologizavimas. SOTER: Journal of Religiuos Science. 63(91). P. 61-72.

Liutikas D. (2017). The Manifestation of Values and Identity in Travelling: The Social Engagement of Pilgrimage. Tourism Management Perspectives. 24. P. 217-224.

Mikulionienė S. ir kt. (2017). Generationen: Ein Mehrsprachiges Compendium. International Network for the Study of Intergenerational Issues. Konstanz: Universität Konstanz.

Matulionis A. V. (2017). Lietuva: 1945–1947 m. gimusios kartos elito socialinis portretas. Lituanistica. 63(3). P. 197-209.

Novelskaitė A. (2017). Work Life Balance in Science: A Conceptual Definition and Lithuanian Women Researcher's Experiences. Kobieta w przestrzeni publicznej: Dialog - praktyka - nauka. Warszawa : Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne. p. 61-79. ISBN 9788394701239.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2017). Tinkamos akademinės (mokslinės) autorystės užtikrinimo ir prevencijos bei kontrolės priemonės ir praktikos Lietuvos mokslo bendruomenėje. Autorių sąrašo sudarymo atvejis. Socialinių mokslų studijos : Mykolo Romerio universitetas. 9, 1, p. 269-297. ISSN 2029-2236. DOI: 10.13165/SMS-17-9-1-03.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R., Pušinaitė-Gelgotė R. (2017). Lietuvos socialinių verslų novatoriškumas ir darniosios inovacijos: socialinių verslininkių patirtys. Informacijos mokslai. 79, p. 81-89. ISSN 1392-0561. Prieiga internete: DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11673.

Šutinienė I. (2018). The Construction of Continuous Self in the Life Stories of Former Soviet Officials in Lithuania. Ene Kõresaar (sud.). Baltic Socialism Remembered: Memory and Life Story since 1989. London: Routledge.

Žvinklienė A., Blomberg E., Gradskova Y., Waldemarson Y. (2017). Gender Equality on a Grand Tour. Politics and Institutions – the Nordic Council, Sweden, Lithuania and Russia. Leiden: BRILL.

2016 m.

Gaidys V. (2016). Lietuvos gyventojų grupių pasitikėjimas valstybės institucijomis: panašumai ir skirtumai. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Gečienė I. (2016). The Situation of ethnic minorities in Lithuania from the perspective of their self-perception”. Sonja Schuler (ed.), Exchange, Dialogue, New Divisions? Ethnic Groups and Political Cultures in Eastern Europe. P. 23-44. Freiburg Studies in Social Anthropology / Freiburger Sozialanthropologische Studien, (Book 45), Muenster: LIT Verlag.

Janušauskienė D. (2016). Ethnicity as political cleavage: the political agenda of the Polish national minority in Lithuania. Nationalities Papers: The Journal of Nationalism and Ethnicity. 44(4). P. 578-590.

Janušauskienė D. (2016). Labour exploitation of migrant workers: Reflection on the empirical research of Lithuanian migrants. Вісник Харківського національного університету імені В.Н. Каразіна. Серія «Соціологічні дослідження сучасного суспільства: методологія, теорія, методи». 36. P. 82-91.

Janušauskienė D. (2016). Moterų diskriminacija moksle: „stiklinės lubos“, „stiklinės uolos“, „ugnies sienos“ ir „motinystės sienos“. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 132-139.

Kocai E. (2016). Jaunų benamių ryšiai su šeima (socialinio kapitalo teorijos kontekste). M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kublickienė L. (2016). Socialinių lyčių skirtumų mažinimas kaip įtraukios visuomenės kūrimo prielaida. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L. (2016). Rusakalbis jaunimas Visagine: antros ir trečios kartos migrantų tautinis tapatumas. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Lipnevič A. (2016). Gydytojų darbo apmokėjimo ir situacijos Lietuvos darbo rinkoje analizė. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Lipnevič A. (2016). Gydytojų tankumo ir amžiaus struktūros netolygumai Lietuvoje 1998–2014 m. D. Burneika, M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Liutikas D. (2015). Future of tourism: values and identity in travelling. Second International Conference on Tourism and Hospitality Management. Papers of ICTHM 2015. International Center for Research and Development, Colombo. Sri Lanka. P. 7-14.

Liutikas D. (2015). Manifestation of values and identity in travelling. Konstantinos Andriotis (ed.), Proceedings of The International Conference on Tourism (ICOT 2015). From Tourism Policy into Practice: Issues and Challenges in Engaging Policy Makers and End Users. London 24-27 June 2015. P. 233-245.

Liutikas D. (2016). Lithuania, tourism. J. Jafari and H. Xiao (ed.), Encyclopedia of Tourism. Springer. P. 559-560. Duomenų bazė: Springer Link. DOI 10.1007/978-3-319-01384-8_122.

Liutikas D. (2016). Religijos geografija: šventųjų kultas Lietuvoje (I dalis). Logos. 88. P. 159-168.

Matonytė I. (2016). Lietuvos Seimo narių europietiškumas (2004-2016). M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Matonytė I. (2016). The thematic triangle of the politics of memory in new post-soviet democracies. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 116-124.

Matulionis A. (2016). Visuomenės socialinės struktūros tyrimo pjūviai. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Mikulionienė S. (2016). Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties rizika: akademinis ir politinis diskursas. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Mikulionienė S., Rapolienė G. (2016). Vyresnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos ir praktikos – prielaida stratifikacijai pagal amžių? Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 173-182.

Novelskaitė A. (2016). Darbo ir kito laiko balansas moksle: Lietuvos mokslininkių patirtys ir praktikos. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Šutinienė I. (2016). Negotiating borders: conflicting memories of World War II participants in Lithuania. A. Kannike, M. Tasa (eds.) The Dynamics of Cultural Borders. Approaches to Culture Theory 6. Tartu: University of Tartu Press. P. 169-188.

Šutinienė I. (2016). The construction of continuous self in the life stories of former Soviet officials in Lithuania. Journal of Baltic Studies. 47(4). P. 513-536.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K. (2016). Lietuvos gyventojų tapatumo socialinėje struktūroje kaita: vidurinioji klasė. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Vileikienė E., Janušauskienė D. (2016). Subjective Security in a Volatile Geopolitical Situation: Does Lithuanian Society Feel Safe? Journal on Baltic Security. Vol. 2. Issue 2. P. 109-143.

Žvinklienė A. (2016). Innovations in Gender Equality Politics in the Baltic States: from woman to gender mainstreaming. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 354-363.

2015 m.

Bartochevis V. (2015). "Nikkei" bendruomenė Brazilijoje – identiteto formavimas ir integracijos iššūkiai. Filosofija. Sociologija. T. 26.
Nr. 4. P. 329-335. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/2015/4/.

Gaidys V., Tureikytė D. (2015). Užimtumo problemos 1989-1993 metų visuomenės nuomonės tyrimuose. Lietuvos socialinė raida: užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Gaidys V., Tureikytė D. (2015). Visuomenės nuomonės skirtumai mieste ir kaime 1989-1993 metais. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Janušauskienė D. (2015). Lyginamasis metodas politikos moksle: Tyrimų genezės ir klasifikacijos ypatumai. Socialinių mokslų studijos. 7(2). P. 305-317.

Kocai E. (2015). Gatvės benamių kasdienė gyvensena. Socialinis ugdymas. Vilnius: LEU. 15 P.

Kublickienė L. (2015). Regionų kultūra ir jos būklės Lietuvoje vertinimas. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L. (2015). Rusakalbis jaunimas Visagine: pageidaujami ir nepageidaujami tapatumai. Socialinės ir ekonominės politikos studijos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Lipnevič A. (2015). Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje: problemos ir gyventojų iniciatyva. Viešoji politika ir administravimas. T. 14. Nr. 2. Vilnius: MRU leidykla. P. 177–193. Prieiga internete: https://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/vpa/paskutinis_numeris/dwn.php?id=392612.

Liutikas D. (2015). Indulgence feasts: manifestation of religious and communal identity. Managing and Developing Communities, Festivals and Events (editors: Allan Jepson, Alan Clarke). Palgrave Macmillan. P. 148-164. Prieiga internete: http://www.palgrave.com/page/detail/managing-and-developing-communities,-festivals-and-events-allan-jepson/?sf1=barcode&st1=9781137508553.

Liutikas D. (2015). Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė. Geografijos metraštis. Vilnius. 2014. Nr. 47. P. 103-117. Prieiga internete: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11802_c48ba93bf5150f1e4d8c86b70d300150.pdf.

Liutikas D. (2015). Religious landscape and ecological ethics: pilgrimage to the Lithuanian Calvaries. International Journal of Religious Tourism and Pilgrimage. Vol. 3. Iss. 1. Article 4. P. 11-24. Prieiga internete: http://arrow.dit.ie/ijrtp/vol3/iss1/4.

Liutikas D. (2015). In search of miracles: pilgrimage to the miraculous places. Tourism Review. Vol. 70. Iss. 3. P. 197-213. Prieiga internete: http://dx.doi.org/10.1108/TR-08-2013-0046.

Matonyte I. (2015). National and European gender equality legislation. A mismatch of agendas and hesitant feminism in Lithuania. Galligan Yvonne (ed.). States of Democracy. Gender and Politics in the European Union. P. 100-118. Prieiga internete: https://books.google.lt/books?id=Qj6cBQAAQBAJ&pg=PA170&lpg=PA170&dq=Galligan+Gender+democracy+Routledge&source=bl&ots=rERDEASmre&sig=skHlXTldQCYcWcS3OpSioU5d9qk&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwjX4eLqo8rJAhUKkSwKHe8WCwUQ6AEIRzAF#v=onepage&q=Galligan%.

Matonytė I., Vobolevičius V. (2014). Politinių partijų dalyvavimas koalicinėse vyriausybėse: atspindžiai nacionalinėje Lietuvos žiniasklaidoje (1996–2013). Parlamento studijos. Nr. 17. P. 111-142. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr17/files/17_komunikacija_1.pdf.

Matulionis A. V., Subačiūtė J. (2015). Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje. Filosofija. Sociologija. T. 26 Nr. 2. P. 164-173. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/2015/2/.

Navaitis G., Gaidys V. (2015). Lietuvos gyventojų požiūris į tos pačios lyties porų šeimines teises. Sociologija. Mintis ir veiksmas.

Navaitis G., Kairienė B., Gaidys V. (2015). Fizinių bausmių vaikystėje sąsajos su laimingumu suaugus. Pedagogika.

Navaitis G., Labutis G., Gaidys V. (2015). The Public in the Social Care and Social Security system. Теория и практика психолого-социальной работы в современном обществе. Материалы Международной заочной научно-практической конференции. Нижегородский государственный университет им. Н.И. Лобачевского‚ 25 февраля 2015 г.

Navaitis G., Ralys K., Gaidys V. (2015). Tikėjimo ir laimės sąsajos. Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai.
T. 39. Nr. 3. P. 30–38.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2015). Addressing plagiarism through formal and informal requirements in scientific journals: empirical findings from journals published in Lithuania. Plagiarism across Europe and beyond 2015. Conference Proceedings. Brno: Mendel University. P. 62-72. Prieiga internete: http://plagiarism.pefka.mendelu.cz/files/proceedings_15.pdf.

Šutinienė I. (2015). Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūriame regione: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. Nr. 1.

Šutinienė I. (2015). Landkarten der Vergangenheit einer Stadt: Bilder der Vergangenheit von Klaipėda im kommunikativen Gedächtnis seiner Einwohner und die Identität der Stadt. (On-line publikacija, moksliškai komentuotas vertimas). Das Nordost-Institut/Institut für Kultur und Geschichte der Deutschen in Nordosteuropa e.V. (IKGN e.V.) an der Universitat Hamburg. Prieiga internete: http://www.ikgn.de/cms/index.php/uebersetzte-geschichte/beitraege/sutiniene-landkarten-der-vergangenheit.

Коцай Е., Раткявичене В. (2014). Социальная политика по сокращению бездомности в Литве и Европейском Союзе. Zuģicka I. (atb. par izd. / Resp. Ed.) Daugavpils Universitātes 56. starptautiskās zinātniskās konferences rakstu krājums. B. daļa “Sociālās zinātnes”. Daugavpils: Daugavpils Universitāte. P. 81-88. Prieiga internete: http://www.dukonference.lv/files/proceedings_of_conf/978-9984-14-702-4_56%20konf%20kraj_B_Soc%20zin.pdf.

2014 m.

Aidukaitė J. (2014). Transformation of the welfare state in Lithuania: towards globalization and Europeanization. Communist and Post-Communist Studies, 47(1), p. 59-69.

Labanauskas L. (2014). Knowledge Work and Transnational Networks: The Return Migrant Students as the Innovation Agents in Lithuanian Public Sector. Economic and Social Changes: Facts, Trends and Forecasts Journal (priimtas spaudai).

Liutikas D. (2014). Lithuanian valuistic journeys: traditional and secular pilgrimage. Published by Taylor & Francis Online in Journal of Heritage Tourism. Eprint link http://www.tandfonline.com/eprint/3hzmNyI6yEuUhIYjPY3S/full.

Matonytė I., Šumskas G. (2014). Lithuanian parliamentary elites after 1990: dilemas of political repesentation and political professionalism. In Semenova E., Edinger M. and Best H. Parliamentary elites in Central and Eastern Europe. Recruitment and representation, Routledge, p. 145-168.

2013 m.

Aidukaitė J. (2013). Changes in Social Policy in the Baltic States over the last Decade (2000-2012). Ekonomika, 92(2), p. 89-105.

Butvilienė J. (2013). Neformalusis suaugusiųjų švietimas: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai. Acta Paedagogica Vilnensia. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. T. 30, p. 126-137.

Butvilienė J., Butvilas T. (2013). The Regression Model of Adults Participation in Non-formal Education: Public vs. Private Sectors. International Journal of Innovative Infotechnologies For Science, Business and Education. Vilnius: Vilnius Business College. IITSBE, Vol. 1(14), p. 10-14. Prieiga internete: http://www.kolegija.lt/dokumentai_img/IITSBE-2013-1-Nr14.pdf.

Butvilienė J., Butvilas T. (2013). Methodological Unity Within College Students Final Thesis: When Choosing a Case Study Strategy. International Journal of Innovative Infotechnologies For Science, Business and Education. Vilnius: Vilnius Business College. IITSBE. (Accepted).

Corning A., Gaidys V., Schuman H. (2013). Transformative Events and Generational Memory: A Case Study Over Time in Lithuania. Sociological Forum: (WILEY Blackwell). June 2013, Vol.28, No.2, p. 373-394.

Gaidys V., Sviklas E.K. (2013). Iš totalitarizmo į demokratinę visuomenę (Lietuva ir vidurio bei rytų Europos šalys 1990-1991 m.). Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 113-128.

Gaidys V., Tureikytė D. (2013). Didieji renginiai Lietuvoje 1989 ir 1993 metais („Baltijos kelias“ ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Lietuvą): reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų rezultatai. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 129-141.

Gaidys V. (2013). Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje 1989-1992 m.: metodiniai ypatumai ir tyrimų diskursas. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 142-164.

Labanauskas L. (2013). Jaunimo įgijusio išsilavinimą užsienyje „sugrįžimo į Lietuvą“ patirtys. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Nr. 13(22), p. 35-57.

Labanauskas L. (2013). Socialinės sanglaudos teorija, modeliai ir jų raiška Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 8-25.

Liutikas D. (2013). Experiences of Pilgrimage in Lithuania: Expressions of Values and Identity at New Destinations. Journal of Tourism Consumption and Practice. University of Plymouth, Vol. 5, No. 2, p. 43-60. Prieiga internete: http://www.tourismconsumption.org/JTCAPV5N2LIUTIKAS.pdf.

Matonytė I. (2013). The Elites' Games in the Field of Memory: Insights from Lithuania. Mink G., Neuymayer L. 2013 (eds.). History, Memory and Politics in Central and Eastern Europe. Memory Games, Palgrave, Macmillan, New York, p. 105-120.

Šutinienė I. (2013). Sovietmečio atmintis šiuolaikinėje Lietuvoje: ambivalentiškumas ar nostalgija? Sociologija. Mintis ir veiksmas, 1(32), p. 152-175.

Šutinienė I. (2013). Vyresniosios kartos sovietmečio atminties bruožai posovietinių atminties diskursų kontekstuose. Leinartė D., Žilinskienė L., Kraniauskienė S., Šutinienė I, Gečienė I. Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose (monografija). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 228-275.

Šutinienė I. (2013). Sovietmečio atmintis demokratizacijos procesų kontekstuose: ambivalentiškumas ar nostalgija? Gaidys V., Kublickienė L. (sud.) Demokratizacijos procesų Lietuvoje reprezentacijos individualioje sąmonėje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Taljūnaitė M. (2013). Nuo etninio tapatumo pilietinio ir valstybinio tapatumo link. Filosofija. Sociologija, 24(4), p. 187-192.

Taljunaitė M., Dromantienė L., Žemaitaitytė I., Labanauskas L. (2013). Adult Education in Lithuania Towards Increasing Employability and Social Cohesion. In: Building a European Lifelong Learning Society: The Enduring Role of National Characteristics. Edited by E.Saar. London: Edward Elgar.

Лаукконен Т., Матоните И. (2013). Проблемы культурной интеграции русских в Литве начала XXI века: становление альтернативной идентификации. ПЕРЕКРЕСТКИ: Журнал исследований восточноевропейского пограничья, Vilnius, No. 3-4, c. 229-245. Prieiga internete: http://www.ehu.lt/files/CrossRoad_3-4_2013s.pdf.

Матоните И. (2013). Политическое пересосмысление советского прошлого: установки и действия литовских элит. Балтийский регион, Калининград, Санкт-Петербург, No. 3 (17), p. 120—134.

2012 m.

Gaidys V. (2012). Confidence in Political Elites and Political Institutions in Lithuania in 1989 – 2011 as Reported in Surveys. Political Elites in Old and New Democracies. Eds. O.Gaman-Golutvina, A.Klemeshev. Kaliningrad: Inmanuel Kant Baltic Federal University Press, p. 436-448.

Гайдис В. (2012). Доверие к политическим элитам и политическим институтам Литвы в 1989 – 2011 г.г.: по данным опросов общественного мнения. Политические элиты в старых и новых демократиях. Ред. О.Гаман - Голутвина, А.Клемешев. Калининград: Издательство Балтийского федерального университета им. Иммануила Канта, c. 200-213.

Gaidys V. (2012). Ekonominių nestabilumų atspindys visuomenės sąmonėje. Lietuvos socialinė raida. Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 54-75.

Kocai E. (2012). Benamystė kaip socialinis psichologinis reiškinys. Visuomenės pakraščių žmonės: praradimai ir viltys. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Matonytė I., Chulitskaya T. (2012). The Third Sector and Political Communication in Belarus. Highlights on the topic of social policies from the Presidential campaign 2010. Lietuvos metinė strateginė apžvalga/ Lithuanian strategic annual review, Vol. 10, p. 235–263.

Matonytė I., Morkevičius V. (2012). The other side of European identity: elite perceptions of threats to a cohesive Europe. Best, Heinrich; Verzichelli, Luca; Lengyel, Gyorgy (eds.). Elites of Europe, Europe of Elites, Oxford: OUP, p. 94-121.

Matonytė I. (2012). Controlled or controlling free media and electoral campaigns: the legislative experiment in Lithuania 2008. Informacijos mokslai, Vilnius: VU leidykla, T. 59, p. 3-23.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2012). Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: ką mano Lietuvos mokslo bendruomenė? Pirminiai nacionalinės apklausos rezultatai. Socialinių mokslų studijos, 4(4), p. 1371–1395.

Šutinienė I. (2012). Badania socjologiczne kultury pamięci miast – wybrane problemy metodologiczne. Miasto jako region pamięci. Wybrane problemy badan na obszarach wielokulturowych. Olsztynska biblioteka historyczna, Nr. 11. Olsztyn: Universytet Warminsko- Mazurski, p. 77-92.

Taljūnaitė M. (2012). Gydytojų karjerą Lietuvoje stabilizuojantys veiksniai. Filosofija. Sociologija, 23(2), p. 154-163.

2011 m.

Aidukaitė J. (2011). Welfare Reforms and Socio-economic Trends in the Ten New EU Member States of Central and Eastern Europe. Journal of Communist and Post-Communist Studies, 44(3), p. 211-219.

Aidukaitė J. (2011). The "Baltic Welfare State" after 20 Years of Transition. In M. Lauristin (ed.) Estonian Human Development Report. Baltic Ways(s) of Human Development: Twenty Years on. Tallinn: Eesti Koostoo Kogu.

Bogdanova N., Aidukaitė J. (2011). Socialinis draudimas tarpukario Lietuvoje: kūrimosi ypatybės bei būdingiausi bruožai. Filosofija. Sociologija, 22(4), p. 373–383.

Butvilienė J. (2011). Suaugusiųjų neformaliojo švietimo socialinis kontekstas. Filosofija. Sociologija, Nr. 4, p. 446-454. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/2011/4/.

Butvilienė J. (2011). Neformalus suaugusiųjų švietimas: privataus mokymų sektoriaus atvejis. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija, Nr. 2(1).

Butvilienė J. (2011). Neformalus suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinio sektoriaus atvejis. Andragogika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, Nr. 1, p. 83-91.

Butvilas T., Butviliene J. (2011). Exploring The Qualitative Longitudinal Research And Qualitative Resources Status Quo: Lithuanian Case. IASSIST Quarterly. University of Leeds: UK, Vol. 35 (1 & 2), p. 67-71.

Gaidys V. (2011). Kolektyvinės atminties tyrimai Lietuvoje 1989 – 2009 metais. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX –XXI amžiuje. Vilnius: LII leidykla, p. 327-336.

Liutikas D. (2011). Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse. Filosofija. Sociologija, T. 22, Nr. 2, p. 214-225. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/2/214-225.pdf.

Kocai E. (2011). Prieštaringo fenomeno apmąstymas. Teoriniu ir praktiniu požiūriu vertinga studija. Filosofija. Sociologija, T. 22, Nr. 1, p. 73-75.

Matonytė I., Palidauskaitė J. (2011). Studentų praktika: nuo konceptualizavimo link jos atlikimo Lietuvos savivaldybėse vertinimo. Viešoji politika ir administravimas. Public policy and administration, KTU, MRUNI, T. 10, Nr. 2 p. 299–311.

Matonytė I., Klementjevienė A. (2011). Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose. Viešoji politika ir administravimas, KTU, MRUNI, T. 10, Nr. 1, p. 32-46.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2011). Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje universitetų ir mokslinių tyrimų institutų darbuotojų požiūriu. Kaip pakeisti esamą situaciją? R. Norvaiša, sud. Mokslas ir etika. Vilnius: LMS, p. 29-62.

Novelskaitė A., Rutkūnienė Ž. (2011). Human resources for research: today predetermines tomorrow. Youth’s attitudes towards physical and technological sciences and gender in Lithuania. S. Avveduto, ed., Convergence or differentiation. Human resources for research in a changing European scenario. Napoli: ScriptaWeb, p. 185-204.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R., Lipnevič A. (2011). Defining Research Ethics Legally: Liaison between International and National Documents. The Case of Researcher’s Safety as a Research Ethics. The International Journal of Science in Society, 2(3), p. 219-234.

Riska E., Novelskaitė A. (2011). Professionalism and Medical Work in a Post-Soviet Society: Between Four Logics. Anthropology of East Europe Review, 29(1), p. 82-93.

Раткявичене В., Коцай Е. (2011). Досуг сельской молодёжи Литвы (на примере Вильнюсского региона). Sabiedriba un kultūra. Latvija: Liepajas Universitate.

Salumets T., Krēsliņš J., Tauber J., Balkelis T., Dilāns G., Matonytė I. (2011). The European Union and the Baltic States: Changing Forms of Governance. Journal of Baltic Studies, Routledge, 42(1), p. 109-121.

Šutinienė I. (2011). Lietuvių migrantų tautinio identiteto transformacijos: tarp aktualizavimo ir asimiliacijos. Čiubrinskas V. (sud.). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 163-184.

Taljūnaitė M. (2011). Tautinės tapatybės politikos sampratos konstravimas. Čiubrinskas V. (sud.). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, p. 41-58.

2010 m.

Aidukaitė J. (2010). Welfare reforms in Central and Eastern Europe: a new type of welfare regime? Ekonomika, 89(4), p. 7-24.

Aidukaitė J. (2010). Gerovės valstybių patirtis vertinant socialinio teisingumo principo įgyvendinimą švietime: Švedijos, Škotijos ir Vokietijos atvejai. Viešoji politika ir administravimas, 34, p. 47–60.

Blaževičienė A., Novelskaitė A. (2010). New and old professional groups in health care: formal re-definitions of the nursing profession and the internal qualities of professionals. Medicina 46 (Suppl 1), p.71-78.

Gaidys V. (2010). Lithuania in the European Union: Public Opinion Research Results. Proceedings of the Institute for European Studies, Journal of Tallinn University of Technology. Tallinn. June 2010, No. 7, p. 21-38.

Gaidys V. (2010). Pasitikėjimo institucijomis 1998-2009 metais kaita ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste. Socialiniai pokyčiai eurointegracijos kontekste – 2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 135-189.

Kocai E. (2010). Judėjimo negalią turinčių žmonių socialinės atskirties raiška. Fizinio kūno atskirtis. Visuomenė: įvairovės link. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L., Taljūnaitė M. (2010). Socialinė sanglauda kaip sociologinio pažinimo objektas. Filosofija. Sociologija, Nr.2, p. 151-159.

Lipnevič A., Novelskaitė A. (2010). Lietuvos universitetų etikos kodeksai ir mokslinės veiklos etika juose. V. Gaidys, ats. red., Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 110-122.

Sipavičienė A., Gaidys V., Jeršovas M. (2010). Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus. Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, Lietuvos socialinių tyrimų centras. 40 p.

Šutinienė I., Nikžentaitis A. (2010). Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia? Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2010, Nr.1, p. 71-83.

Šutinienė I. (2010). Apie atminties politikos tyrimus: sociologinio aspekto paieškos. Šiuolaikiniai istorinės sąmonės formavimo būdai: prielaidos, galimybės ir ribos. Lopata R., Jokubaitis A., Vinogradnaitė I.( sud.). Vilnius: Viniaus universiteto leidykla, p. 31-44.

Šutinienė I. (2010). Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose pasakojimuose. Mačiekus V. (sud.). Panemunėlis , II dalis. 22-ji serijos "Lietuvos Valsčiai" monografija. Vilnius: Versmė, p. 1557-1588.

Taljūnaitė M. (2010). Intelektinio kapitalo kaita: sąvoka, tyrimai ir politikos modelių kūrimas. Filosofija. Sociologija, 21(2), p. 160-168.

Taljūnaitė M., Labanauskas L., Butvilienė J. (2010). Adult education in Lithuania under educational system transformation and recession. Lithuanian Social Research Centre, Institute of Sociology. Vilnius. 31 p.

Taljūnaitė M., Labanauskas L., Butvilienė J., Blaževičienė L. (2010). The access of adults to formal and non-formal adult education. Country report: Lithuania. Vilnius: LLL2010 / Lithuanian Social Research Centre.

Taljūnaitė M., Labanauskas L. (2010). Improving policy and evolving practices of social cohesion in formal education: the case of Lithuania. In: Learning in Transition: Policies and Practices of Lifelong Leraning in Post-Socialist Countries. Edited by V. Kozlovskiy, R. Voorman, T. Roosalu. Nauka, St. Petersburg: Intersocis.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių mokslų centras
A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius. Biudžetinė įstaiga, kodas 305674949
Tel.: (8 5) 211 3774
El.p.: lsmc@lcss.lt

State scientific research institute Lithuanian Centre for Social Sciences
A. Gostauto st. 9, LT-01108 Vilnius, Lithuania
Phone: +370 5 211 3774
E-mail: lsmc@lcss.lt