[:lt]XVI Lenkijos sociologų kongresas ir Lietuvos sociologai jame[:]

[:lt]2017 m. rugsėjo 14-17 dienomis Gdanske vyko XVI Lenkijos sociologų draugijos kongresas, kuris rengiamas kartą per trejus metus. Renginys sutraukė per tūkstantį dalyvių, dėstančių, dirbančių mokslinį darbą bei besidominčių naujausiomis sociologijos mokslo tendencijomis Lenkijoje. Kongreso tema buvo „Solidarumas nepasitikėjimo laikais“. Plenarinį pranešimą skaitė Humboldto ir Čikagos universitetų profesorius Hans Joas. Pranešimo tema „Dangerous Nouns of Process: Differentiation, Rationalization and Modernization“  (Pavojingi proceso daiktavardžiai: diferenciacija, racionalizacija ir modernizacija). Plenariniame posėdyje pagrindine kongreso tema – solidarumas nepasitikėjimo laikais – savo įžvalgas pateikė diskutantai Andrzej Rychardas (Lenkijos mokslo akademija) ir Hella Dietz (Giotingeno universitetas, Vokietija). Andrej Rychardas aptarė dvi išgyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje strategijas: balsavimas arba „balsavimas kojomis“, t.y. migracija, taip pat apie tai, kad nėra universalaus kelio į modernybę, ir tai patvirtina Lenkijos atvejis, kuriame pagrindiniai dalyviai buvo profsąjungos ir bažnyčia, jie rėmėsi priešingomis vertybėmis, tačiau siekė to paties tikslo – solidarumo, nepasitikėjimo tarp valdančiųjų ir paklūstančiųjų mažinimo. Rychardas kalbėjo atskirdamas modernybę (modernity) ir modernizaciją (modernisation). Jo teigimu, nebūtinai modernizacija ir modernybė eina kartu. Jo manymu, dabartiniai procesai Lenkijoje, kuriuos valdžia pateikia kaip modernizaciją, nebūtinai atves prie modernybės.

Tiek sovietiniu laikotarpiu, tiek šiuo metu Lenkijos sociologijoje vyrauja kritinės sociologijos tradicija. Dauguma Lenkijos sociologų kongreso diskusijų buvo persmelktos šiuolaikinės šalies viešojo gyvenimo aktualijų refleksijomis: diskutuota apie komercinius socialinius tyrimus, kritikuoti transformacijos procesų iniciatoriai ir vykdytojai, aptartas socialinio gyvenimo sąstingis ir tarpgeneracinių ryšių vaidmuo, sociologijos vaidmuo viešajame gyvenime, visuomenės susiskaldymas.

 

Kongrese Lietuvos sociologų draugiją atstovavo prezidentė Milda Ališauskienė. Organizuotos 93 sekcijos lenkų ir anglų kalbomis. Sekciją „Socialinės atskirties šiuolaikinėje Europoje dviprasmybė: tarp materialinės deprivacijos ir socialinės stigmos“ suroganizavo Jurga Bučaitė-Vilkė ir Svajonė Mikėnė. Lenkijos sociologų kongrese pranešimus skaitė Lietuvos sociologai – Milda Ališauskienė (VDU), Inga Gaižauskaitė (MRU), Liutauras Kraniauskas (KU), Svajonė Mikėnė (MRU) ir Sarmitė Mikulionienė (MRU).

 

Lenkijos sociologų draugija įkurta 1957 metais, vienija 1100 narių, turi filialus 14 Lenkijos miestų. Draugijoje veikia įvairias sociologijos mokslo šakas atstovaujančios mokslininkų grupės. Veikdama ir sovietiniu laikotarpiu draugija puoselėjo sociologinę režimo ir visuomenės kritikos tradiciją, savo tarpe išugdė ne vieną komunistinio režimo rezistentą. Lenkijos sociologų draugija leidžia recenzuojamą keturis kartus per metus publikuojamą žurnalą “Polish Sociological Review”.

 

Kitas Lenkijos sociologų kongresas vyks 2019 m. Vrovclave.

 

Informaciją parengė M.Ališauskienė, I.Gaižauskaitė ir S.Mikėnė.

Nuotraukos I.Gaižauskaitės.

 [:]